Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ diskutavo „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas.
Dalis politikų tikėjosi ir naudos sau?
Komentuodamas jau ne pirmą savaitę aptariamą Kaliningrado tranzito klausimą ir Europos Komisijos pateiktas gaires Lietuvai, R.Barysas svarstė, jog jis pats pasigenda Lietuvos politikų bei specialistų „vieno žingsnio priekyje“ – esą Lietuva pradeda veikti tik tada, kai jau sulaukia smūgio.
„Mes visą laiką vienu žingsniu esame atsilikę, nes sulaukiame smūgio, ir tada pradedame judėti. Bet mums reikėtų, galų gale, išmokti gyventi truputį kitaip, pradėti modeliuoti, prognozuoti, ką oponentai gali padaryti vienoje ar kitoje situacijoje.
Šiuo atveju su tranzitu, mano galva, taip ir buvo – tikėjomės, kad eis kaip eina savaime, kaip su trąšomis buvo, bet turime suprasti, kad mūsų aplinka labai specifinė. Karas yra karas, jis vyksta visais frontais, ne tik tiesiogiai mūšio lauke, bet ir žodinis, už valstybių dėmesį. Šiuo atveju turėtume elgtis truputį kitaip, reikia rimtesnių pajėgumų patiems politikams, numatant keletą ėjimų į priekį“, – aiškino „Verslo žinių“ redaktorius.
B.Ivanovas savo ruožtu įžvelgė, kad dalis politikų iš šios situacijos tikėjosi išpešti ir papildomo populiarumo sau.
„Tai yra didelė problema – ir dabar apklausos rodo, kad Vyriausybę palaiko 5 procentai. Švelniai tariant, tai kažkas neįsivaizduojamo. Aišku, kad susimovė vidaus politikos fronte per kovido valdymą, dabar politikai ieško būdų, kaip pasitaisyti reitingus. Čia buvo įsivaizduojama, kad buvo galima pigiai pasitaisyti reitingus, nes Kaliningrado blokados idėja yra labai populiari visuomenėje, ir suprantama, kodėl.
Norėjo kaip geriau, o gavosi, kaip visada – deja, ponui Landsbergiui reikėjo atsistatydinti dar prieš pusę metų, ir tai yra bėda, nes dabar kupra kaupiasi, ir, tiesą sakant, nematau politinio pasiryžimo kažką keisti. Tai yra buldozeris su viena pavara į priekį, atgal ji neina, todėl greičiausiai mes visa tai matysime dar iki pat Seimo rinkimų“, – dėstė politologas.
Pasak jo, Lietuvoje vis dar gajus tikėjimas asmenybėmis, o tai yra gana žalinga.
„Tai yra autoritarinio mąstymo paveldo rezultatas. Deja, iš to išsivaduoti niekaip negalime, ir tai labai didelė bėda. Jeigu funkcionuoja institucijos, jos, kaip matėme Amerikoje, netgi tokius fašistuojančius veikėjus kaip Trumpas gali suvirškinti ir išspjauti.
Pas mus, deja, sistema labai neatspari – pati visuomenė kaip subjektas politikoje nedalyvauja, nusišalina, yra tiesiog stebėtojas su popkornu, dėl to politikai palikti likimo valiai ir daro, ką jie daro“, – pridūrė B.Ivanovas.
Į jokius atsistatydinimus jis vilčių teigė kol kas nededantis, ir mano, kad panašių skandalų Lietuvoje dar tikrai bus.
Tuo metu R.Barysas ragino atkreipti dėmesį į sąlygas, kuriomis nuolat tenka dirbti šiai Vyriausybei ir būtent konservatoriams, ir į situaciją žiūrėti kiek objektyviau.
„Šitai partijai fatališkai nesiseka, žvelgiant į geopolitinę situaciją ar vidaus ekonominę situaciją. Jie ateina vadovauti tada, kai turbūt yra sunkiausias laikotarpis Lietuvai, tai mes turėtume į tai atsižvelgti, jei norime būti objektyvūs.
Ministro keitimas arba atsakingo pareigūno keitimas nėra tik asmenybių meilės ir nemeilės išraiška. Tai ir tam tikra pauzė, sustojimas ir pažvelgimas į problemą ar įvykį iš šalies. Naujam žmogui vis tiek reikia įsibėgėti, ir visuomenė, ir politiniai oponentai duoda atokvėpį, kuris labai dažnai reikalingas karštoms galvoms, norint geriau suprasti esamą situaciją.
Manau, šiuo atveju konservatoriai nebus populiarūs niekada tokiomis aplinkybėmis, kai reikia rasti sunkius sprendimus, kurių niekas iki šiol nepriiminėjo ir tokioje situacijoje nebuvo. Pridaryti klaidų tai čia yra kaip mūsų matematikos egzaminą išlaikyti – didelė tikimybė, kad tų klaidų bus“, – palygino „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius.
Jo manymu, šioje situacijoje vadžias paleido ir pati Europos Sąjunga.
„Turbūt tiesiog neįsivertino, kad yra labai specifinė vienos šalies situacija, kuri turi tranzitą į Kaliningradą, ir vienaip ar kitaip, matyt, neapgalvojo visų šitų pusių.
Čia aš galėčiau įmesti akmenuką ir į mūsų politikų daržą, kurie nepadarė savo namų darbų, kai buvo ruošiami paketai, galvojama apie sankcijų įvedimą, turbūt turėjo atkreipti dėmesį, kaip tokia išskirtinė sistema funkcionuos“, – kalbėjo R.Barysas.
Nemano, kad naujas ministras išspręstų problemą
Visgi jis sunkiai įsivaizduoja, koks žmogus galėtų stoti į G.Landsbergio vietą – pasak pašnekovo, karas paveiks absoliučiai kiekvieną pasaulio valstybę, ir nereikėtų ieškoti „supermeno“, kuris gali situaciją kardinaliai pakeisti.
„Reikšmingai daryti įtakos turbūt negalėtų nei socialdemokratai, nei Skvernelio partija, nei kokia nors kita. Esame globaliame liūne, kuris yra be galo sudėtingas. Tai yra šachmatų partija, kurios baigties nežino niekas. <...>
Tiesiog mums reikėtų ieškoti daugiau racionalumo, daugiau protingų žmonių, kurie įsijungtų į šią sudėtingą dėlionę ir galėtų padėti spręsti tuos klausimus, nes akivaizdu, kad vienos partijos pajėgų ir intelekto nepakanka“, – aiškino pašnekovas.
Pasak R.Baryso, Rusija siekia sukelti daug vidinių krizių pačiame Europos viduje.
„Šiandien bet kokios pauzės ir pasikeitimai gerokai skausmingesni, nei taikos metu. Rusija siekia sukelti kuo daugiau vidinių krizių Europoje, kad drumstame vandenyje galėtų priimti sprendimus, kuriuos nori pasidaryti patys“, – sakė jis.
„Aš sakiau, kad jau seniai reikėjo šiai Vyriausybei „pravarinėti kraują“, ir tikrai naujų žmonių atsiradimas suteiktų šiokios tokios dinamikos arba įdomesnių, geresnių sprendimų. Aš suprantu tą susibūrimą aplink lyderį, bet pačiam lyderiui reikia nuspręsti, ar turi pakankamai stiprius žmones, kurie nekelia problemų pačiai Vyriausybei“, – pridūrė R.Barysas.
B.Ivanovas savo ruožtu pridūrė, kad šios valdžios problema yra tiesiog nesuvokimas ir neįvertinimas tų mechanizmų, kurie veikia Europos Sąjungoje.
„Tai yra kompetencijos problema, kuri išryškėjo. Jie turbūt nelabai žinojo, kaip veikia visa biurokratija“, – svarstė politologas.
