Atnaujintame apraše nustatyta, kad sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai, kurie yra nacistinės Vokietijos ar SSRS kariuomenės ar kitų šių valstybių specialiųjų tarnybų, vykdžiusių Lietuvos gyventojų represijas, veiklą ar jų narius propaguojančios skulptūros, atvaizdai, užrašai ar kiti simboliai. Ši nuostata netaikoma neveikiančiose kapinėse, palaikų laidojimo ar užkasimo vietose esantiems kapams ar antkapiams.
„Pakeistas kriterijų aprašas niekaip nepaveiks pačių kapaviečių ar jų antkapių – priešingai nei bando tvirtinti Lietuvai nedraugiškos jėgos, su mirusiaisiais nekovojame ir gerbiame jų amžinojo poilsio vietas, taip pat privalome paisyti ir Ženevos konvencijos įpareigojimų. Tačiau okupantų palikti monumentai, daug metų darkę mūsų miestų ir miestelių viešąsias erdves, nėra suderinami su šiuolaikinės Lietuvos veidu, – sako kultūros ministras S. Kairys. – Šiandien matome, kokius baisumus Kremliaus režimas vykdo už savo laisvę kovojančioje Ukrainoje. O juk paminklai, tebestovintys Lietuvoje, dažnu atveju skirti šlovinti taip pat besielgusiems okupantams.“
Kultūros ministro įsakymu pakeitus kriterijus, sovietiniai paminklai vietos bendruomenių ar savivaldos atstovų prašymu gali būti iš naujo svarstomi vertinimo tarybų ekspertų, paminklams panaikinama teisinė apsauga, taip sudarant galimybę juos nukelti.
Į Kultūros vertybių registrą įrašyta 160 Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų Lietuvoje.
Ragina spręsti civilizuotai
Kai kurie sovietiniai memorialai išnyks, tačiau jų likimas turi būti sprendžiamas civilizuotai, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Manęs nestebina, kad diskusijos paaštrėjo, bet turbūt tuo ir pasižymime, kad esame demokratinė visuomenė, kad diskusijos gali vykti ir jos turi būti vykdomos. Kai kurie paminklai ar kažkokie kiti stabai dings iš mūsų vaizdo ir vargu ar aš jų labai pasigesiu“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, šį klausimą būtina spręsti civilizuotai, paaiškinant savo sprendimus, kad šalis nebūtų apkaltinta „kažkokiu barbarizmu ar panašiais dalykais“.
Anot I. Šimonytės, paminklai yra skirtingi, o kai kuriais atvejais „nelabai suprantama, kodėl jie yra laikomi kažkokiu paveldu ir kokio pobūdžio tai paveldas“.
„Galbūt tuos klausimus tikrai laikas spręsti ir galima spręsti, suteikti kompetenciją tokius klausimus spręsti“, – sakė premjerė.
Anot jos, savivaldybės šį klausimą gali spręsti savarankiškai, įvertindamos situaciją konkrečiai savo teritorijoje ir priimti sprendimus.
Kultūros ministerijos duomenimis, iš viso Lietuvoje yra 158 objektai, kurie yra šalia sovietinių karių kapų. Jie buvo įtraukti į paveldo sąrašus „apsisaugant nuo tam tikrų provokacijų“.
Apie 20 objektų jau išbraukta iš kultūros paveldo registrų.
Praėjusią savaitę kelios savivaldybės kreipėsi į paveldosaugininkus, prašydamos įvertinti galimybes naikinti sovietiniams kariams statytų memorialų teisinę apsaugą, kad paminklus būtų galima nukelti.
Laukdama valstybės sprendimų dėl Raudonosios armijos karių paminklų ir kitų jiems skirtų atminimo ženklų likimo, Raseinių savivaldybė ėmėsi iniciatyvos juos laikinai „paslėpti“ uždengiant.
Kultūros ministerijos duomenimis, iš viso Lietuvoje yra 160 saugomų sovietinių karių kapinių ar palaidojimo vietų, pusėje jų yra sovietiniai monumentai.
