Sugriežtintos sąlygos kelia papildomą nerimą
Kai kurie Seimo nariai, priėmus pagriežtintą nepaprastąją padėtį, sako, kad tokie sprendimai yra pertekliniai, nes padėtis šalyje kol kas neprastėja. Vis dėlto „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Ne spaudai“ Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma sakė, kad pagriežtinimais siekta tik sutrumpinti dabartinius terminus.
„Be abejo, karo propaganda ir dezinformacija ir taip yra draudžiama įstatymais, bet šitame nutarime tik yra nustatyti pagreitinti terminai tuos atvejus nagrinėti. Turinyje nieko naujo nėra, ko nėra Visuomenės informavimo įstatyme. (...)
Visi suprantame, kad jeigu yra nepaprastoji padėtis, tai yra ir nustatytos aplinkybės ir neapsimeskime, kad nėra čia jokių problemų dėl mūsų artimos kaimynystės su Baltarusija, su Kaliningrado sritimi“, – sakė J.Razma.
Konservatorius taip pat sakė, kad vaidus tarp valdančiųjų ir opozicijos sukėlęs sprendimas buvo priimtas toks, koks yra, tam, kad nebūtų pertraukos tarp nepaprastosios padėties.
„Kovo 10 dieną baigėsi tas ankstesnis nepaprastosios padėties įvedimas ir tą pačią dieną, jeigu nenorim pertraukos, mes turime iš naujo priimti.
Taip, balsavome ypatingos skubos tvarka, tai aš sutinku, kad tokio ramaus pasiaiškinimo trūko ir opozicija šį kartą balsavo su tam tikrais išsakytais nuogąstavimais, bet aš tikiuosi, kad nuogąstavimai dėl kažkokių perteklinių suvaržymų tikrai neišsipildys“, – vylėsi Seimo narys.
Vis dėlto opozicinės Darbo frakcijos atstovas Andrius Mazuronis teigė, kad padarius kelių dienų pertrauką iki naujos nepaprastosios padėties priėmimo, nieko iš esmės nebūtų pasikeitę. Taip pat jis pridėjo, kad per griežtas yra ir priemonių taikymas visoje šalies teritorijoje.
„Žinant tas visas aplinkybes, akivaizdu, kad jeigu ir turi būti taikomos kažkokios priemonės nepaprastosios padėties nutarime, tai turėjo būti surašytos tos priemonės, kurios būtų taikomos išorėje, kažkokiame pasienio ruože ar intensyvesnei sienos apsaugai.
Šiame nutarime ne kartą yra nurodyta grėsmė Rusijos ir Baltarusijos situacija, tačiau (...) nepaprastoji padėtis yra paskelbta visoje šalyje, ne tik pasienio ruožuose“, – kalbėjo A.Mazuronis.
„Darbiečio“ teigimu toks sprendimas ne nuramina visuomenę, o dar labiau suaštrina ir taip plačiai sklindantį nerimą dėl karo grėsmės.
„Mes tą situaciją su tuo nutarimu, man atrodo, ne bandome sušvelninti, ne bandome sumažinti tas įtampas, bet tokiais nutarimo projektais mes neišsprendžiame tų problemų, o tik dar labiau kristalizuojame visuomenę ir tą situaciją darome dar painesnę.
Pats nepaprastosios padėties įvedimas žmonėms signalizuoja, kad jeigu ne šiandien, tai rytoj, kažkas tikrai įvyks“, – dėstė Seimo narys.
Suvaržomos konstitucinės laisvės?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Jonas Jarutis sakė, kad, remiantis žvalgybos tarnybų pateikiama informacija, jokios realios grėsmės Lietuvai nėra, tačiau sugriežtintose sąlygose vis tiek pernelyg apribojama informacijos sklaida.
„Žinoma, mes esame už nepaprastąją padėtį, bet apimtimi, kuria buvo prieš tai paskelbta. Iš tikrųjų žvalgybos tarnybos neindikavo kažkokių ypatingų pasikeitimų ir aplinkoj mūsų valstybės, ir viduje. (...)
Ne veltui mes pastaruosius penkerius metus didinom ir saugumo finansavimą, ir karinės žvalgybos finansavimą, tai aš manau, kad pirmiausiai jie turi dirbti savo darbą.
O čia dabar pagal 10 dieną priimtą nutarimą mes iš tikrųjų ribojame ir informacijos sklaidą, (...) ir bet koks policininkas gali 72 valandoms iki teismo sprendimo užblokuoti galimybę skleisti savo nuomonę“, – svarstė Seimo narys.
J.Jarutis taip pat pridėjo, kad dabartinėmis nepaprastosios padėties sąlygomis panašu, kad negalima organizuoti jokių susibūrimų, o tai reiškia, kad praktiškai nustoja galioti 36 Konstitucijos straipsnis, saugantis piliečių teisę rinktis į taikius susibūrimus.
Tokią nuomonę netrukus paneigė valdančiųjų atstovas J.Razma. Jis patvirtino, kad susirinkimai yra draudžiami tik tie, kurie palaiko Rusijos veiksmus, o informacijos sklaidos ribojimai pasireiškia tik terminų sutrumpinimu.
„Aiškiai pasakyta, kad draudžiama organizuoti ir burtis į tokius susirinkimus, kurių tikslas bet kokia forma ir apimtimi palaikyti Rusijos Federacijos veiksmus. (...) Kai susirinkimo iniciatorius duoda paraišką, jis pasako, kokiu tikslu susirinkimas rengiamas. Jeigu neparašo tokio tikslo, tai nėra jokio teisinio pagrindo susirinkimo neleisti. (...)
Yra duoti tik trumpi terminai, kad Žurnalistų etikos inspektorius mėnesių mėnesiais nenagrinėtų, ar čia yra dezinformacija ar karo propaganda, o duotų išvadą yra ar nėra ir uždrausti ar ne“, – tvirtino konservatorius.
Neatsižvelgta į opozicijos siūlymus
Išklausydamas opozicijos atstovų argumentus, Jurgis Razma pripažino, kad vieningam sprendimui iš tiesų pritrūko laiko, tačiau didelių blogybių sakė neįžvelgiantis.
„Mums tikrai pritrūko laiko apie tai nuoširdžiau pasikalbėti. Jeigu būtume ilgiau padiskutavę, galbūt kai kuriuos punktus būtume tiksliau paformulavę, kad nekiltų kažkokių insinuacijų.
Bet aš tikrai nepieščiau čia kažkokių baisių dalykų. Opozicija mus ir anksčiau kaltindavo įvairiais dalykais“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar sprendimas neatsižvelgti į opozicijos nuomonę, nebuvo priimtas specialiai, valstiečių atstovas Jonas Jarutis sakė, kad tokia tendencija jau vyrauja kurį laiką.
„Opozicija teikė savo siūlymus, bet dabartinė valdančioji dauguma turi tokį įprotį pasikviesti, neva pasitarti, bet padaryti taip, kaip jiems reikia. Nebuvo atsižvelgta į jokias mūsų pastabas ir pasiūlymus ir priimtas būtent toks nepaprastosios padėties įstatymas“, – sakė J.Jarutis.
Darbo frakcijos narys Andrius Mazuronis pritarė minčiai, kad valdančioji dauguma kai kuriuos sprendimus priima per daug skubotai ir hiperbolizuotai. Jo nuomone, priimtas sprendimas yra naudingas patiems valdantiesiems, kadangi yra pamirštamos buvusios klaidos.
„Perdėtas situacijos dramatizavimas, kuris išsilieja šitame nepaprastosios padėties nutarime yra naudingas tiek tarnyboms, tiek valdančiajai daugumai. Valdančiajai daugumai naudingas, nes, kai mobilizuojama visuomenės nuomonė į vieną temą, užmirštamos ir kitos temos, susikoncentruojama vien į saugumą, kas, natūralu, kad kiekvienam žmogui yra svarbiausia.
Tarnyboms lygiai taip pat yra patogu duoti visus įrankius, kurie yra įmanomi, ant mūsų stalo, o jie pasižiūrės ir patys nuspręs, ką čia taikyti kurioje situacijoje ir ką ne. (...)
Mes nuėjome su šiuo nutarimu į tą erdvę, kur nėra aiškios linijos. Yra išplaukusi linija, kurią kiekvienas gali traktuoti, kaip nori, priklausomai nuo vertintojo, gebėjimų, suvokimo, išsilavinimo, pasaulėžiūros ir panašiai“, – nuomonę dėstė „darbietis“.
Antradienio Seimo posėdyje 43 Seimo opozicijai atstovaujantys Seimo nariai inicijavo specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymą. Vis dėlto dar prieš priimant tokį sprendimą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė abejojanti tokio instituto naudingumu.
LVŽS atstovas Jonas Jarutis teigė, kad nors opozicija ir iniciavo tokios komisijos sudarymą, tačiau jis nesitiki, kad valdantieji tam pritars be diskusijų.
„Mūsų opozicinės frakcijos inicijuoja šitą, bet aš žiūriu skeptiškai. Žiūrint į tai, kaip elgiasi ir šiuo, ir kitais klausimais Seimo valdančioji dauguma, tai jie tikrai turės galimybę atmesti šitą sudarytą komisiją“, – sakė J.Jarutis.
