Žinomas nepriklausomo apklausų ir sociologinių tyrimų Levados centro analitikas bei tyrimų vadovas A.Levinsonas prognozuoja, kad iš Rusijos piliečių nereikėtų tikėtis greitų pokyčių vertinant agresyvius V.Putino veiksmus prieš Ukrainą.
Antai praėjusių metų gruodžio viduryje Levados sociologijos centro atlikta apklausa parodė, kad karą su Ukraina palaikytų kiek daugiau nei 70 proc. Rusijos gyventojų.
Ar paprastų rusų nuotaikos pasikeitė pamačius karinę invaziją į kaimyninę valstybę ir jos padarinius?
Ar galima tikėtis, kad patys Rusijos žmonės imtųsi tramdyti įsisiautėjusį V.Putiną?
Apie tai lrytas.lt ir „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „#NeSpaudai“ paklaustas Levados centro tyrėjas A.Levinsonas buvo skeptiškas: „Reikia pripažinti, kad V.Putinas jau veikia nepriklausomai nuo to, kokios yra Rusijos gyventojų nuotaikos, ir jos lemiamos įtakos prezidentui neturi.“
Be to, anot analitiko, įvairių sluoksnių Rusijos gyventojų nuotaikos dėl V.Putino pradėtos karinės invazijos į Ukrainą skiriasi, ypač ryškus skirtumas tarp Maskvos ir kitų Rusijos regionų.
Rusijos sostinėje didesnė dalis žmonių nepalaiko pradėtų karinių veiksmų, tuo metu kitur palaikymas buvo gana didelis, ypač pirmosiomis karo dienomis, kol rusai dar kaip reikiant nepajuto neigiamų invazijos padarinių.
Nerūpi, ką mano žmonės
Kaip Rusijos sociologas vertina Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje sklandančias abejones, kad Rusijos žmonių požiūrio nepakeis nei karo Ukrainoje vaizdai, nei užpuolusiai valstybei pradėtos taikyti žiaurios ekonominės sankcijos ir tarptautinė izoliacija?
A.Levinsonas, atsakydamas į šį klausimą prisiminė 2013 metais atliktą Rusijos gyventojų apklausą, kuri tuomet parodė, kad beveik pusė jų pritarė, jog V.Putinui reikėtų trauktis iš valdžios, ir šalies prezidento poste jie buvo linkę matyti kitą lyderį.
Todėl sociologas visiškai neatmetė, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms būtų galima sulaukti žmonių nusigręžimo nuo valdžios.
Tačiau A.Levinsonas pabrėžė, kad nepasitenkinimas turėtų nusverti vadinamąjį patriotinį pakilimą Rusijoje.
Be to, sociologas net kelis kartus pakartojo, kad Rusijos visuomenėje vyraujančios nuotaikos jau senokai neturi didesnės reikšmės režimui.
Beje, ir buvęs prezidentas Borisas Jelcinas šalį valdė turėdamas vos šešių procentų ar net mažesnį visuomenės palaikymą. Tuo metu V.Putiną remia 70 proc. šalies gyventojų.
Visuomenė nėra vieninga
Anot A.Levinsono, ilgalaikėje perspektyvoje, sustiprėjus permainų siekiančioms grupėms, tam tikrų pokyčių gal ir galima tikėtis.
Bet šiuo metu visuomenė esą pernelyg susiskaldžiusi ir neorganizuota, o ta poliarizacija ypač išryškėja susiklosčius kokioms nors ypatingoms aplinkybėms.
Analitiko nuomone, tam, jog Rusijoje įvyktų esminių pokyčių, reikia, kad ir visuomenė pasikeistų.
„Tai, kad maždaug 60 proc. žmonių palaiko V.Putiną, turbūt reiškia, kad jie labai bijo išsibarstymo. Jiems būtina bent simbolinė vienybė.
Ne veltui Rusijoje šis žodis minimas ypač dažnai.
Bet jeigu atsirastų kokios nors atskiros interesų grupės, jų nebūtų taip lengva valdyti kaip dabar. Tuomet galima tikėtis ir kitokios valdžios“, – kalbėjo A.Levinsonas.
Bijo pasaulinio karo
Ar lemtingus pokyčius Rusijoje gali inicijuoti generolai arba oligarchai, kurių turtus turėtų stipriai apkarpyti Vakarų paskelbtos sankcijos?
Ar pastarieji gali turėti poveikį V.Putinui ir politiniams procesams Rusijoje?
A.Levinsonas sutiko, kad pakeisti dabartinę situaciją daugiau svertų turi realią galią turintys kariškiai arba specialiųjų tarnybų atstovai, bet esą labai didelis klausimas, ar tik ne jie ir palaikė V.Putiną renkantis tą kryptį, kuria dabar ir juda Rusija: „Juk ne jis vienas visa tai sugalvojo. Tai – kolektyvinė akcija.“
Tiesa, mokslininkas vis dėlto nemano, kad V.Putinas ryžtųsi panaudoti turimus branduolinius ginklus, nors savo ginkluotosioms pajėgoms jis jau yra nurodęs padidinti branduolinės parengties lygį.
Mokslininkas pripažino, kad sociologai neturi objektyvių duomenų, kaip Rusijos visuomenė vertina tokius V.Putino grasinimus, bet vis dėlto darė prielaidą, jog branduolinė ataka nesulauktų didesnio žmonių palaikymo.
„Iš patirties galiu pasakyti, kad Rusijoje žmonės bijo pasaulinio karo.
Mes žinome, kad iki šiol daug žmonių įsitikinę, jog naujame branduoliniame kare nebūtų nugalėtojų. O Rusijos gyventojai nelinkę palaikyti karo, kuriame nėra nugalėtojo“, – kalbėjo A.Levinsonas.
Lems invazijos rezultatai
Vis dėlto ko galima laukti iš V.Putino artimiausiu metu?
„Jei per artimiausias dienas Rusijos gyventojams bus pranešta apie laimėjimus arba iš tiesų matysime visišką Rusijos karinių pajėgų pergalę Ukrainoje, galime tikėtis, kad imperialistinės nuotaikos mūsų šalyje stiprės“, – svarstė A.Levinsonas.
Jis taip pat mano, kad tokias nuotaikas gali sustiprinti ir Ukrainos lyderių pareiškimai apie neutralitetą arba deklaracijos apie galimą stojimą į Europos Sąjungą.
„Bet tokiu atveju, jei karas Ukrainoje užsitęs ir Rusijos pradėtas puolimas imtų strigti ir nebūtų galima situacijos pateikti kaip pergalingos, režimas ims prarasti palaikymą“, – neabejojo A.Levinsonas.
Turėtų paveikti vaizdai
Kad Rusijos visuomenės nuotaikos pirmiausia priklausys nuo Ukrainos kariuomenės pasipriešinimo trukmės bei efektyvumo, pritarė ir laidoje „#NeSpaudai“ dalyvavęs Vokietijos pagrindinio dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ apžvalgininkas Reinhardas Veseris.
„Jeigu tie žuvusių Rusijos karių skaičiai, kuriuos skelbia ukrainiečiai, pasitvirtins, tai gal ir bus problema Kremliaus režimui. Ir gal tai net ne aukų skaičiaus veiksnys, kiek tai, kaip ilgai visa tai tęsis.
Be to, jei tokie vaizdai, kokius mes matome iš Charkovo, ateis į Rusiją, tai irgi gali lemti kokius nors pokyčius“, – sakė pašnekovas iš Vokietijos.
R.Veseris pritarė, kad tokių vaizdų patekimu į Rusijos viešąją erdvę pasirūpins ir pats Kremliaus režimas, nes jis dabar gali pradėti kariauti vadinamuoju tradiciniu būdu.
„Panašu, kad prasideda Sirijos Alepo ar Čečėnijos Grozno scenarijus, kai miestai tiesiog lyginami su žeme“, – sakė žurnalistas.
Tačiau, jo manymu, bet kokie pokyčiai Rusijos visuomenėje vis viena bus lėti ir ilgalaikiai šaliai bet kokiu atveju judant viena – stagnacijos ir nuosmukio – kryptimi.
Vokietija nebeatsitrauks?
O kas lėmė neregėtus tektoninius lūžius Vokietijos politikoje, šiai šaliai užėmus itin griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu? Ir ar šie posūkiai yra neatšaukiami?
„Man atrodo, kad neatšaukiami. Nors, turiu pripažinti, ir aš buvau labai to nustebintas. Kai sekmadienį žiūrėjau, kas darosi Bundestage, o dar labiau Berlyno gatvėse, kur dėl Ukrainos susirinko daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių, tiesiog netikėjau savo akimis.
Man atrodo, kad tiesiog pats V.Putinas savo raketomis išsklaidė visas iliuzijas apie jo režimą. Tai tikrai yra lūžis“, – sakė itin patyręs ir griežta kritika Berlynui dėl nuolaidžiavimo Rusijai pasižymintis žurnalistas.
Tačiau R.Veseris priminė, kad pagrindinis dalykas šiuo metu – ar apskritai išliks Ukraina kaip valstybė, o į šį klausimą tvirto atsakymo vis dėlto dar nėra.
