„Aš nežinau, kas tai padarė. Tikiuosi, kad policija išsiaiškins. Tačiau dar kartą noriu atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirmas dalykas – reikia susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie yra kažkokiu būdu kuriantys pagrindą skleisti Putino propagandai melą apie kokius nors ksenofobinius ar kokius nors kitus išpuolius Lietuvoje“, – sakė I.Šimonytė.
Be to, ministrė pirmininkė pakartojo prašymą „šitų nusiteikimų ar kažkokių stereotipų nenaudoti savo artimoje aplinkoje“.
„Ar tai būtų kaimynystė, darbo kolektyvai, mokyklos ar dar kažkas panašaus. V.Putino gerbėjai tautybės neturi. Norėčiau tai pabrėžti ir atkreipti dėmesį, kad Ukrainoje, kuri yra kaltinama absurdiškais kažkokio nacizmo požymiais, kurių ten niekada nebuvo, didvyriškai ginasi Charkovo miestas, kuris yra rusakalbis“, – aiškino ji.
„Todėl dar kartą norėčiau paraginti visus, kad tikrai mūsų artimoje aplinkoje nebūtų net menkiausių apraiškų, kurios leistų manyti, jog mes kažkaip perkeliame Putino režimo atsakomybę mūsų bendrapiliečiams rusams“, – pridūrė premjerė.
Policijos departamentas BNS informavo, kad ant memorialinio paminklo žuvusiems tarybiniams kariams Pašaltuonio kaime, Jurbarko rajone, apie 11 val. buvo rastas užrašas „Putler Kaput!“ ir svastika. Tuo metu, Kaišiadorių rajone, Žasliuose, apie 11.39 val. pastebėta, kad dažais apipiltas memorialinis sovietinio kario paminklas ir tvora.
Policija pradėjo tyrimą dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo. Už tai gresia viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Rusijai praėjusią savaitę užpuolus Ukrainą ir pradėjus karą, Vilniuje prie Rusijos ambasados sumuštas šios šalies diplomatas, ant vartų, herbo ir grindinio išlietas neaiškios kilmės skystis. Taip pat iš Baltarusijos ambasados teritorijos nukabinta šios šalies valstybinė vėliava, pakabinta nepriklausomos Baltarusijos ir Ukrainos vėliavos bei apdeginta ambasados siena.
Be kita ko, Klaipėdoje dažais apipurkšta Rusijos generalinio konsulato tvora.
Vyriausybė artimiausiu metu numatys papildomas lėšas gynybai
Bandydama nuraminti dėl netoliese vykstančio karo įsitempusius šalies gyventojus, I.Šimonytė priminė, kad jau beveik du dešimtmečius esame dviejų stipriausių tarptautinių aljansų – Europos Sąjungos bei NATO – nariai.
„Jums turbūt teko girdėti pono Bideno kalbą, kuri buvo pasakyta vakar. Joje buvo labai aiškiai paminėta, tai pakartojo ir sekretorius Blinkenas, kuris lankysis Lietuvoje artimiausiomis dienomis, kad nėra jokių diskusijų dėl NATO valstybių gynimo iki paskutinio centimetro.
Dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvos saugumo garantijos yra kaip niekada stiprios ir tai patvirtina ne tik lyderių žodžiai, jų vizitai į Lietuvą (...) bet ir tos pajėgos, kurios yra perkeliamos ar į Lietuvą, ar į regioną, ar dar bus papildomai perkeliamos, stiprinant ne tik mūsų atgrasymą, bet ir apginamumą“, – patikino ji.
Pasak Vyriausybės vadovės, Lietuva yra pasiruošusi padaryti viską, kad karių priėmimas vyktų sklandžiai.
„Tuo tikslu taip pat artimiausiu metu bus numatytos papildomos lėšos Krašto apsaugos ministerijai papildomai finansuoti priimančiosios šalies pajėgumus, kurie yra svarbūs atvykstant daugiau pajėgų, įkuriant kariškius, rūpinantis papildoma technika tam reikalinga“, – nurodė premjerė.
Ministrė pirmininkė informavo, kad Vyriausybė sprendimus dėl to turėtų priimti jau kitą savaitę.
I.Šimonytė kitą savaitę taip pat su frakcijų Seime lyderiais tarsis dėl ilgalaikio krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo. Ji viliasi, kad valstybės biudžeto patikslinimą Seimui Vyriausybė pateiks vos Seimui susirinkus į pavasario sesiją.
Neskraidymo zonos paskelbimas reikštų NATO įsitraukimą į karą?
Ukrainai prašant jos oro erdvę paskelbti neskraidymo zona, I.Šimonytė atkreipė dėmesį, kad daugelis nesupranta, ką iš tiesų toks veiksmas reikštų.
„Daugeliui atrodo, kad neskraidymo zona yra kažkas, ką gali paskelbti, ir tai yra neskraidymo zona. Ją turėtų kažkas dar ir užtikrinti. Įvertinant, kas realistiškai tai gali padaryti, tai reikštų, kad NATO valstybės tiesiogiai dalyvautų šiame konflikte. Man atrodo, apie tai kažkaip gal truputį nutylima, viešai nesakoma“, – pažymėjo premjerė.
„Tai yra labai didelė tragedija tai, kas vyksta Ukrainoje, Ukrainos miestuose, ypatingai, kai yra apšaudomi miestai, ten esantys žmonės, jie slėptuvėse tikrai nebegali jaustis saugiai.
Ir per Jungtines Tautas, ir kitas tarptautines organizacijas, kurių reputacija yra visuotinai pripažįstama, reikėtų svarstyti apie humanitarinio koridoriaus sprendimus, kurie leistų žmonės pasitraukti iš tų vietų, kuriose jiems yra nesaugu“, – kalbėjo ji.
