„Per pastaruosius metus sulaužėme daug iečių dėl Partnerystės įstatymo, tačiau nesusituokusių bendrai gyvenančių porų (įskaitant ir tos pačios lyties poras) teisinė diskriminacija tęsiasi. Pagrindinė šios diskriminacijos priežastis – šie žmonės neturi teisinio įrankio, kurio pagalba jie būtų traktuojami kaip artimieji. Jokios notarinės ar „jungtinės veiklos“ sutartys to pakeisti negali“, – savo feisbuko paskyroje rašo T. V. Raskevičius.
Politiko teigimu, situaciją puikiai iliustruoja pavyzdys, kai pradedama kalbėti apie garantijas valstybei dirbančių profesionalų artimiesiems ir šeimos nariams.
T. V. Raskevičius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Seime svarstomi Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais – be kita ko – ketinama išplėsti diplomatinėse atstovybėse dirbančių Lietuvos atstovų, taip pat jų sutuoktinių ir kitų šeimos narių garantijas. Vis tik Seimo narys akcentuoja, kad homoseksualių diplomatų partneriai šių garantijų negaus, nes jos numatytos tik diplomato sutuoktiniui arba vaikui.
„Tikslas puikus, tačiau įstatymas tokias garantijas numato tik diplomato sutuoktiniui arba vaikui. Kalbant labai paprastai, jei esi diplomatas gėjus, tavo partneris negaus jokių garantijų. Ir tai yra akivaizdi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, nes tos pačios lyties žmonės Lietuvoje susituokti negali, o alternatyvaus būdo pripažinti jų santykius nėra“, – pabrėžia politikas.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas teigia dėl šios priežasties užregistravęs pasiūlymus Diplomatinės tarnybos įstatymui, kuriuos priėmus įstatyme numatytos garantijos būtų suteikiamos ne tik diplomato sutuoktiniui, bet ir partneriui.
„Pavyzdžiui, grįžti į anksčiau eitas pareigas, gauti darbo stažą už diplomatinės tarnybos laikotarpį, dirbti diplomato paskyrimo valstybėje, išsiimti diplomatinį pasą ir panašiai. Tiesą sakant, šiuos pasiūlymus rengti buvo labai skaudu. Nes dar kartą supratau, kaip dažnai mano paties valstybė mane laiko antrarūšiu piliečiu“, – savo feisbuko paskyroje teigia homoseksualumo neslepiantis politikas.
Jis taip pat pažymi, kad įvairiose užsienio šalyse diplomatinė tarnyba dažnai būdavo būtent tas ledlaužis, kuris pripažindavo, kad skirtingos šeimos nusipelno vienodos pagarbos ir valstybės garantijų. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Organizacija savo darbuotojų sudarytas tos pačios lyties santuokas ar partnerystes, nepriklausomai nuo darbuotojų kilmės valstybės, pripažino dar 2014 metais.
„Galbūt mūsų Užsienio reikalų ministerija irgi imsis šios lyderystės?“ – kelia klausimą jis.
