„Na, jūs užduodate provokacinius klausimus. Aš negaliu vertinti KT sprendimų. Kaip suprantu, formali priežastis yra ta, kad šiuo metu tai negalioja, teisinis aktas yra atšauktas, sustabdytas, bet pažiūrėsime ateityje, ar šito teisės akto galiojimas nebus atnaujintas. Tada matysime, ką reikia daryti toliau“, – tvirtino G.Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, reikėtų išsiaiškinti teisines galimybių paso veikimo aplinkybes, kad ateityje nekiltų abejonių, ar Vyriausybės sprendimai neprieštarauja Konstitucijai.
„Turbūt vieną kartą visi turėtume būti suinteresuoti labai aiškiai žinoti teisinę aplinką, teisinę situaciją, kad niekada nekiltų abejonių, ar vienas ar kitas Vyriausybės sprendimas atitinka Konstituciją, ar jai prieštarauja. Nuo to laimėtume visi“, – įsitikinęs prezidentas.
KT trečiadienį priėmė sprendimą nutraukti pradėtą teiseną po dalies Seimo narių kreipimosi su prašymu ištirti, ar iki praėjusio šeštadienio Lietuvoje naudotas galimybių pasas veikė teisėtai.
Toks KT sprendimas argumentuojamas tuo, kad Vyriausybė vasario 2 dieną priėmė nutarimą atšaukti galimybių paso naudojimą, todėl „ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti“.
„KT, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima.
Tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – praeitį. Tokia pat beprasmė būtų ir KT intervencija į teisinį reguliavimą, kuris nebegalioja, nebegali būti taikomas ir kurio pagrindu atsiradę teisiniai santykiai yra pasibaigę“, – skelbia KT.
Nurodoma, kad atsižvelgęs į tai, KT nutarė, jog Seimo narių grupės prašymo nagrinėjimas būtų „savitikslis, beprasmis“.
Dalis opozicijos atstovų ir prieš galimybių pasą nusistačiusių aktyvistų teigė neabejojantys, kad nutraukti bylos nagrinėjimą gali prašyti ir Vyriausybė. Politikai įsitikinę, kad būtent dėl būsimo teismo proceso valdantieji taip skubėjo kuo greičiau palaidoti galimybių pasą.
Tiesa, KT atstovai dar savaitės pradžioje tokius gandus neigė ir tvirtino, kad byla dėl galimybių paso teisėtumo vis tiek bus nagrinėjama, nepriklausomai nuo to, ar jis vis dar naudojamas.
Dėl galimybių paso Vyriausybę KT praėjusių metų lapkritį apskundė 36 Seimo opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo, Lietuvos regionų ir Lietuvos socialdemokratų frakcijoms priklausantys parlamentarai.
