Regionų apygardos administracinio teismo rūmuose ginčo nagrinėjimas buvo numatytas sausio 27-ąją, tačiau abi šalys pateikė prašymą posėdį atidėti.
Tai naujienų portalui lrytas.lt patvirtino Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.
Vilniaus gatvė prieš Kalėdas laikinai buvo atverta pėstiesiems, tačiau baigiamieji darbai gali smarkiai užsitęsti dėl kilusio teisinio ginčo. „Akmenų brolija“ praminta kauniečių grupė priešinasi sumanymui šlifuoti grindinio akmenis.
Kultūros paveldo departamentas praėjusių metų rugsėjo 1-ąją nurodė stabdyti akmenų šlifavimo darbus, o savivaldybės teisininkai šį sprendimą apskundė teismui.
Darbus vykdančios bendrovės „Autokausta“ generalinis direktorius Juozas Kriaučiūnas pareiškė, kad apatinės smailiosios akmenų dalies lyginimas yra vienintelis sprendimas, užtikrinantis grindinio atsparumą daugeliui metų.
„Jeigu privalėtume dėti esamus akmenis, tokio darbo išvis nesiimtume“, – kiek anksčiau kalbėjo J.Kriaučiūnas.
Vadinamosios „Akmenų brolijos“ atstovai akmenų šlifavimą vadina nusikaltimu. Savivaldybės specialistai su pareikštais priekaištais nesutinka.
Bendrovės „Autokausta“ vadovas tikino galintis inžineriškai paaiškinti, kodėl apatinę akmenų dalį būtina nulyginti. Tai padarius padidėja lietimosi su gruntu plotas ir sumažėja apkrova.
„Kai Vilniaus gatve važinėjo karietos, akmenys išlaikydavo, o važinėjant gerokai sunkesniems sunkvežimiams akmenys sminga žemyn“, – kalbėjo J.Kriaučiūnas. Pasak jo, tokie akmenys pradeda judėti ir dėl oro temperatūros pokyčių.
„Vilniaus gatvėje darbus vis tiek kažkaip užbaigsime. Nebus taip, kad sukryžiuosime špagas su paveldo specialistais ir nerasime bendro sutarimo. Vilniaus gatvė turi būti maksimaliai graži ir patogi žmonėms, o grindinio akmenys išsaugoti, kad ir daugiau apipjaustyti. Tikrai rasime sprendimą, kad visi liktų patenkinti. Tikiuosi, trinkelių nereikės kloti“, - situaciją komentavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
„Sprendimą priims savivaldybės vadovai, o mes paklosime tokią dangą, kokią bus nurodyta pakloti“, – pridūrė J.Kriaučiūnas. Jis neatmetė, kad dėl kilusių nesutarimų darbai gali užsitęsti.
Pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vadovo Sauliaus Rimo, Kultūros paveldo departamento specialistai anksčiau jokių nusižengimų neįžvelgė ir Vilniaus gatvės rekonstrukcijai pritarė.
Jis priminė, kad Vilniaus gatvės grindinio akmenys pakloti ne viduramžiais, o tik prieškario metais. Vilniaus gatvė kartą buvo rekonstruojama 1985 metais.
S.Rimas numatomus darbus pavadino logišku kompromisu: išsaugomi prieškario metais sukloti autentiški akmenys, tačiau jie apdirbami taip, kad tarnautų funkcionaliau.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis vylėsi, kad iki vasario vidurio pavyks susitarti su Kultūros paveldo departamento specialistais be teismo.
„Netašyti akmenys negali būti iš naujo klojami, nes bus pažeisti statybos techninio reglamento reikalavimai“, – įsitikinęs A.Pakalniškis.
Savivaldybė surengė net gyventojų apklausą, kaip jie įsivaizduoja atnaujintą Vilniaus gatvės grindinį.
Nuomonių būta įvairių, tačiau didesnė dalis kauniečių pasisakė už visiškai lygų grindinį.
Dalį akmenų būtų galima kloti jau dabar, nes dėl jų nekyla ginčas – tai šaligatviai, borteliai. Vis tik pradėti darbus trukdo nepalankūs orai.
A.Pakalniškis vylėsi, kad Vilniaus gatvė bus rekonstruota iki 2022-ųjų gegužės pabaigos.
