„Už“ privalomą darbuotojų skiepijimą balsavo 60 Seimo narių, „prieš“ – 53, susilaikė 10 parlamentarų. Po šių balsavimo rezultatų paskelbimo Seimo salėje pasigirdo opozicijos ovacijos.
„Neturiu daug ką komentuoti, tik paskutiniam kalbėtojui vis dėlto siūlyčiau kiekvieną dieną, atsivertus kasdienę statistiką, pasižiūrėti, kiek gi tų mirusių ir reanimacijoje gulinčių žmonių buvo skiepyti. Turėtumėte gėdos“, – pareiškė premjerė Ingrida Šimonytė, replikuodama prieš balsavimą pasisakiusiam valstiečiui Dainiui Kepeniui.
Šis prieš tai rėžė, kad neva „tie žmonės, kurie kiekvieną dieną mato, kas darosi po skiepo, kurie žino, kad po žeme guli 4680 žmonių su skiepu, jie tą supranta, ką daro, ir jie tikrai nebenori būti tos pasaulinės mafijos sąmokslo aukomis“.
Statistikos departamento duomenimis, nuo pandemijos pradžios pilnai paskiepyti nuo COVID-19 mirė 704 žmonės. Iš viso koronavirusas Lietuvoje nusinešė 7,7 tūkst. gyvybių.
Socialdemokratai nusisuko
Dar antradienį privalomų skiepų įteisinimą palaikė penki socialdemokratai – Gintautas Paluckas, Dovilė Šakalienė, Algirdas Sysas, Orinta Leiputė ir Julius Sabatauskas – tačiau jau ketvirtadienį visi jie balsavo „prieš“, balsavime susilaikė arba jame apskritai nedalyvavo.
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas G.Paluckas vėliau tvirtino, kad antradienį dalis frakcijos narių „už“ privalomus skiepus balsavo tik tam, jog balsavimo procedūra galėtų tęstis ir visi galėtų išsakyti savo nuomones.
„Mes balsavome „už“ tam, kad svarstymo procedūra tęstųsi ir visi galėtų išsakyti savo nuomonę. Tikrai ta diskusija suintensyvėjo. Mes per pusantros paros gavome labai daug kreipimųsi iš profesinių organizacijų, profesinių sąjungų, konfederacijų, kurios tą mūsų apsisprendimą ir nulėmė“, – pasakojo G.Paluckas.
A.Sysas aiškino esą apklausęs ne vieną gydymo įstaigą ir sužinojęs, kad jose paskiepyta beveik 100 proc. medikų, todėl šios įstatymo pataisos, jo manymu, netenka prasmės. Plačiau apie tai skaitykite čia.
A.Dulkys neatmeta, kad prie klausimo dar bus grįžta
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys po balsavimo apgailestavo dėl tokių jo rezultatų, bet pripažino, kad tokia yra politinė valia ir reikia dirbti toliau.
„Kai kuriose šalyse tie sprendimai buvo įgyvendinti, kai kur irgi buvo kalbėta, bet sprendimai nepriimti. Na, Lietuva yra tarp tų, kur aptarėme, išdiskutavome, pasitikrinom politinę valią ir dabar tiesiog turėsime žiūrėti, kaip valdyti pandemiją“, – svarstė A.Dulkys.
Tačiau jis pabrėžė neatmetantis galimybės, kad prie šio klausimo bus grįžta ateityje.
Ministras patikino, kad neįvedus privalomo skiepijimo, naujų papildomų apsaugos, prevencijos priemonių dėl viruso plitimo medikams ir socialiniams darbuotojams nenumatoma.
Opozicija žėrė kritiką
Po balsavimo parlamentaras Petras Gražulis kalbėjo, esą valdantieji turėtų padėkoti opozicijai, kuri išgelbėjo juos nuo dar vieno protesto.
„Mes išgelbėjome Seimą ir I.Šimonytę nuo dar vienų riaušių. Šį kartą – medikų. Jau yra 98 proc. susiskiepijusių medikų, persirgusių – tikrai manau 10 proc. Su skiepais čia gaunasi virš 100 proc. Ir jie priima kažkokį privalomą skiepijimąsi medikams. Kur jūsų logika? Kur jūsų protas?“ – klausė P.Gražulis.
Panašiai kalbėjo ir kitas Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis, kuris skaičiavo, kad tik apie 1 proc. gydytojų, kurie tiesiogiai dirba su pacientais, yra nepasiskiepiję nuo COVID-19.
„Mūsų visa ugnis nukreipta į tą visuomenės dalį, kuri yra sąmoninga ir padeda kovoti su COVID-19“, – stebėjosi R.Žemaitaitis.
Kas buvo siūloma?
Pakeitimą inicijavo Vyriausybė, argumentuodama siekiu užtikrinti sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų darbą, sparčiai plintant COVID-19 omikron atmainai.
Įstatymo projekte siūlyta, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną, tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.
Privalomą skiepijimą norėta įvesti asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat čia teikiantiems valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas, į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.
Išimtis dėl privalomų skiepų norėta taikyti darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.
Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai būtų negalėję dirbti kontaktiniu būdu. Jei darbo pobūdis būtų leidęs, jie būtų galėję dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – būtų perkelti į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.
Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys būtų galėjęs nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
