Kauno tautinės kultūros centras ketvirtadienį sukvietė kauniečius linksmai užbaigti Kalėdų laikotarpį ir pasitikti Tris karalius, kurių eitynės prasidėjo nuo Kauno Šv.arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios iki Kauno miesto savivaldybės.
Merkelis, Baltazaras ir Kasparas sveikino Europos kultūros sostinę, laimino kauniečius. Angelas su žvaigžde rankoje rodė kelią, o kartu keliaujantis senasis Krivis priminė, kad baigėsi tarpušventis ir metas kibti į darbus.
Stabtelėję prie savivaldybės Trys karaliai pakvietė kauniečius susirinkti prie pagrindinės miesto eglės Rotušės aikštėje, kur vyko teatralizuotas sveikinimas „Trys karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“.
Šventę užbaigė įspūdingas muzikos, ugnies ir pirotechnikos šou, koncertavo folkloro ansambliai „Žaisa“, „Ratilėlis“, „Piliarožė“, „Alda“, „Jotija“.
Trijų karalių papročiai mena senus laikus Lietuvoje. Dvyliktoji diena po Kalėdų, sausio 6-oji, švenčiama labai seniai, vadinta Atarašais, Krikštais.
Dar ikikrikščioniškoje Lietuvoje tą dieną namų durys ir kai kurie daiktai būdavo kreida ar anglimi žymimi – „krikštijami“ ar „aprašomi“ – trimis kryžiukais.
Naują prasmę bei pavadinimą šiai dienai suteikia krikščionybė. Anuomet gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė Trys išminčiai, dar vadinami karaliais: Kasparas, Merkelis ir Baltazaras – iš to kilo paprotys persirengti trimis karaliais.
Liaudiškos Trijų karalių vaikštynės yra pokalėdinio laikotarpio sveikintojų, kalėdotojų, vaikštynių tąsa. Kitaa vertus, tai senovinė persirengėlių, karnavalų tradicija, susisiejanti jau ir su būsimomis Užgavėnėmis.
Žemdirbių tautose sausio 6-ąją baigdavosi Saulėgrįžos šventė, žmonės pradėdavo žadinti šalčio sukaustytą žemę.
