Dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris tvirtina, kad sprendimas „skirtis“ su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu tik sustiprins S.Skvernelio taktines galimybes, nes jis su naujaisiais savo bendražygiais tampa savotiškais laisvaisiais agentais, kurių balsų gali itin prireikti ir patiems valdantiesiems.
Savo ruožtu buvęs LVŽS frakcijos narys Povilas Urbšys, kuris prieš 2016 metų Seimo rinkimus pats suvedė S.Skvernelį su R.Karbauskiu, teigė, kad dar neseniai šis puikiai veikęs tandemas sugriuvo dėl pastarojo asmeninių ambicijų ir intrigomis užsiiminėjančių pataikautojų.
Kodėl sėkmingam duetui buvo lemta iširti?
Į politinį olimpą 2016 metais valstiečius atvedęs R.Karbauskio ir S.Skvernelio duetas iširo. Tuomet kartu juos suvedęs šios politinės poros „piršlys“ P.Urbšys svarstė, kad tuomet tokia politinė jėga, kaip LVŽS, buvo be galo reikalinga.
„Tikrai nesigailiu, kad aš juos suvedžiau, nes lemiamu momentu, man atrodo, vis vien pavyko suformuoti trečiąją jėgą, kuri Lietuvoje buvo labai reikalinga. Nepamirškime, kad buvo Lietuvoje žmonės nusivylę tiek konservatoriais, tiek socialdemokratais.
Sutikime, kad būtų blogesnis variantas, jei 2016 metais būtų vėl atėjusi „Darbo partija“ arba „Tvarka ir teisingumas“ su įvairiais baudžiamųjų bylų šešėliais. Aišku, reikia paminėti, kad yra Karbauskis „pirmasis“ ir Karbauskis „antrasis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino P.Urbšys.
Jis aiškino, esą vienoks R.Karbauskis buvo iki 2016 metų, kai dar tik būrė būsimą komandą ir net nesapnavo tokios sėkmės rinkimuose, o kitas – jau pajutęs pergalės skonį ir apsodinęs save jam pataikaujančiais parankiniais.
Kalbėdamas apie „pirmąjį“ R.Karbauskį, politikas išskyrė, kad tuomet jis laikėsi koncepcijos burti žmones ne pagal partinius bilietus, o pagal vertybes ir kompetencijas.
„Taip atsirado S.Skvernelio kandidatūra. Tuomet jau buvo įsiplieskęs konfliktas tarp Seimo pirmininkės L.Graužinienės ir prezidentės, įvyko garsusis vieno kalinio pabėgimas su ginklu. S.Skvernelis lyg ir buvo pasiruošęs trauktis iš užimamų pareigų.
Tuomet įvyko pirmas suvedimas su R.Karbauskiu ir aš jam pasakiau: „Tu neturi teisės trauktis. Turi galimybių ateity būti ir premjeru, o gal ir prezidentu.“ Prezidentu jis netapo, bet premjeru – tapo. Pats R.Karbauskis pasakė, kad tu vienintelis gali mus suvesti. Iš tikrųjų, nes R.Karbauskis yra verslininkas, o S.Skvernelis – buvęs pareigūnas.
Aš buvau kaip chemikas, kuriam pavyko tą darinį suburti. Tas tandemas kurį laiką veikė pozityviai“, – kalbėjo P.Urbšys.
Pakeitė valdžia ir supantys intrigantai?
Svarstydamas, kas galėjo nutikti, kad šio dueto galiojimo laikas visgi pasibaigė, buvęs Seimo narys užsiminė ir apie „antrąjį“ R.Karbauskį bei pažymėjo, jog „politikoje ribotumas atsiranda tada, kai tie, kurie įgyja politines galias, nesugeba pereiti per savo asmenines nuoskaudas arba asmenines ambicijas“.
„Dar viena yda – tie, kurie įgyja galias, nuo jų apsvaigsta. Prisimenu laikotarpį po kelių mėnesių, kai Seime turėjome absoliučią daugumą, pasitarimuose buvo sakoma: „Mes turime aritmetinę daugumą ir sprendimus galime priimti net neinant į diskusijas su kitais.“
Aš jiems sakiau, kad tokiu principu vadovavosi anksčiau buvę prieš mus ir matote, prie ko jie priėjo“, – akcentavo P.Urbšys.
Anot jo, R.Karbauskis per dvejus metus sugebėjo padaryti taip, kad LVŽS frakcija pradėjo tirpti: jis pradėjo rūšiuoti žmones pagal jam atsidavusius, nelabai atsidavusius ir visiškai neatsidavusius. O valstybės reikalai, P.Urbšio teigimu, tapo tarsi antrame, trečiame plane.
„Tuomet prasideda rūšiavimas – lojalus, nelojalus, patikimas, nepatikimas. Dalis žmonių ten tikrai yra kompetentingi, o kiti – bandantys bet kokia kaina įsiteikti ir pritarti tam, ką jis kalba. Pasirodo, jam tai patinka. Agnė Širinskienė tapo ideali figūra. Turiu prisipažinti, kad ir šitą žmogų teko atvesti į politiką.
Bet visada pamatai, ką iš žmogaus padaro politika, kokias atskleidžia savybes, net pats nustembi, kaip pražysta tas žmogus“, – stebėjosi pašnekovas.
Anksčiau, pasak jo, buvo tandemas Karbauskis-Skvernelis, o dabar jis liko Karbauskis-Širinskienė, kuri esą moka „subuitinti“ bet kokį politiką.
„R.Karbauskis, matomai kompensuodamas savo nebuvimą Seime, atsitraukimą, naudodamasis A.Širinskienės intrigomis, subūrė uždarą formatą, ir ne 100 proc. jam pritariantys žmonės tampa kaip svetimi ir nepatikimi. Ne jie buria atskirus darinius ir paslapčia tariasi, o buvo demonstruojama, kad jūs esate tarsi raupsuotieji ir nepatikimi.
Nepamirškime, kad iki 2016 metų Seime buvo vienas valstietis – R.Baškienė. O 2016 metais, kai jie turėjo daugumą, jis padarė tokį žmonių rūšiavimą, kad nebeliko daugumos, nebeliko balsų“, – dėstė P.Urbšys.
Jis atkreipė dėmesį, kad R.Karbauskis esą darė viską, net pakeitė partijos įstatus, jog S.Skvernelis neįstotų į partiją ir netaptų jo konkurentu jos pirmininko rinkimuose.
Pasielgė teisingai?
Dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas V.Bruveris įsitikinęs, kad atsiskirdamas nuo R.Karbauskio S.Skvernelis sustiprino savo, kaip politiko, perspektyvas.
„Taktinėje perpektyvoje manau sustiprina. Jis dabar tampa visiems svarbus laisvasis agentas. Valdantiesiems, nors opozicija neturi jokių šansų juos nuversti, labai reikia balsų, ypač svarbiais ir lemiamais momentais, jie irgi nėra visagaliai. Tų balsų jiems pastoviai reikia ir S.Skvernelis su savo laisvųjų agentų kompanija yra labai svarbus.
Net nereikia pasakoti, kokia džiaugsminga ir laukta ši žinia buvo valdančiųjų gretose. Tai bus naujas galimybių langas derantis dėl partnerystės ir panašiai“, – nurodė V.Bruveris.
Tiesa, jis pridūrė, kad valdantieji per daug vilčių į S.Skvernelį dėti neturėtų. „Aš manau, kad ne visos tos viltys pamatuotos. Patys valdantieji, kurie yra labiau patyrę, numato, kad S.Skvernelis nebus itin patikimas partneris. Bet tam tikrais atvejais jie gali tikėtis paramos“, – pabrėžė apžvalgininkas.
Tačiau V.Bruveris paprieštaravo P.Urbšiui, aiškindamas, kad R.Karbauskis kaip konkurento sau greičiausiai keisdamas partijos pirmininko rinkimo įstatus baiminosi ne S.Skvernelio, o eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus.
