Viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įvertino, ar galėjo antradienio įvykiai susiklostyti kitaip, jeigu būtų pasirinkta kita komunikacijos strategija, įvardijo, kokia liga serga valdantieji, taip pat pateikė prognozes, kokio tipo protestus matysime ateityje.
Negalima kritikuoti?
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vertindama prie Seimo kilusias riaušes, teigė mananti, kad žinia apie planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems paskelbta per anksti ir dėl to sukėlė žmonių susierzinimą.
Ar tikrai valdantieji suklydo komunikuodami? Komunikacijos ekspertas L.Kontrimas kalbėjo, kad dabartinės Vyriausybės ir Seimo daugumos komunikaciją vertinti darosi vis sudėtingiau.
„Aš, kaip pilietis ir atsakingas žmogus, puikiai jaučiu, kad riba, kai gali kritikuoti šią Vyriausybę, vis mažėja, vis artėja prie pakankamai neramių dalykų, todėl stengiuosi labai subalansuoti savo pasakymus.
Ši Vyriausybė ir Seimo dauguma beveik visą kritiką, kuri eina jos atžvilgiu, vadina ne kritika jai, o kritika prieš valstybę ir prieš nepriklausomybę. Tai yra dar viena liga, kuria serga nemaža dalis politikų“, – įvertino L.Kontrimas.
L.Kontrimas įsitikinęs – ši dauguma komunikacijos pamokų nesimokė.
„Nesimokė 2008-2012 metų komunikacijos krizės pamokų, bet lygiai taip pat nesimoko ir dabar. Jai atrodo, kad visi piliečiai, nesvarbu, kokio jie kalibro, yra prieš juos. Kadangi jie susitapino su valstybe, tai yra ir prieš valstybę. Štai kur yra didžiausia problema.
Jie privalėtų iš principo peržiūrėti visą savo komunikacijos strategiją ir pereiti į visai kitokį komunikavimo formatą. Nežinau, ar jie taip padarys – bet jeigu jie taip nepadarys, jie krizę gilins dar daugiau, ir ji gali įsisiūbuoti iki daug didesnių neramumų“, – neatmeta viešųjų ryšių specialistas.
Kas toliau?
L.Kontrimas stebisi valdančiųjų nepasiruošimu antradienio įvykiams – anot jo, iki šio renginio buvo einama lėtai, žingsnis po žingsnio.
„Buvo seklinama komunikacija, minimizuojamas aiškinimas, kodėl vienokie ar kitokie veiksmai yra. Įtampos visuomenėje niekada nedingsta – jos vienokia ar kitokia forma pasireiškia“, – įsitikinęs jis.
Komunikacijos ekspertas neatmeta, kad rugsėjis bus dar įtemptesnis, tikrai kils daugiau protestų.
„Aišku, kad bus. Būčiau net nustebęs, jei po šito renginio nebūtų imamasi kitų žingsnių“, – teigė jis.
Siekiant išvengti panašių neramumų, L.Kontrimas svarsto, kad valdantieji nebeturėtų kalbėtis „masė į masę“.
„Reikia dalinti auditoriją grupėmis ir maksimaliai pasiekti tų grupių lyderius, įtraukti juos į dialogą net ir jiems to nenorint. Nebegalima toleruoti tų chuliganų, kurie nebejaučia ribos. Praėjusį antradienį dužo tik spec. tarnybų autobusų langai, tačiau visai netoli – ir kitų langų dužimai“, – įspėjo L.Kontrimas.
„Manau, kad valdantiesiems reikėtų išeiti iš tariamos galios pozicijos į visiškai horizontalią komunikaciją su tais, kurie nori su jais bendrauti“, – pridūrė jis.
Pasinaudojo situacija
Tuo metu vertindamas dalies politikų, pavyzdžiui, Viktoro Uspaskicho, Mindaugo Puidoko, Aido Gedvilo, Dainiaus Kepenio, Petro Gražulio dalyvavimą mitinge, L.Kontrimas teigia, kad politikai tiesiog naudojasi susidariusia situacija.
„Pavyzdžiui, Šeimų maršo atveju kai kurie politikai, kurie įsivaizdavo, kad yra mitingui reikšmingi, tokiais nebuvo – tik bandė šmėžuoti ir susirinkti dividendus“, – kalbėjo L.Kontrimas.
Viešųjų ryšių specialistas neslepia, kad proteste dalyvavę politikai greičiausiai sulauks nemažai pritarėjų savo apygardose.
„Ir tai vėlgi yra mūsų visų kaltė, kad mes užlipame į dramblio kaulo bokštus ir pradedame vaidinti labai išsilavinusius, neiname kalbėti su visuomene ir nepaaiškiname jiems, kad politikus renkame ne vardan šou, o dėl darbų“, – akcentavo jis.
„Nesupratu, kaip galima rimtoje politikoje dirbti įvariems gražuliams. Gražulizmas iš principo Lietuvoje yra liga, ji į tai ir veda. (...) Tai, ką P.Gražulis dabar daro su lietuviška demokratija, yra jokio konteksto nejautimas, nematymas, kas vyksta“, – pridūrė komunikacijos specialistas.
L.Kontrimas pabrėžia, kad P.Gražulis gali daryti atlikti svarbius darbus nekurstydamas visuomenės prieš valstybę.
„Įsivaizduokite, jei turėtume Vyriausybės griūtį šioje situacijoje – turėtume keturgubą problemą. Kur tikrai reikia politikų akylaus žvilgsnio, tai prižiūrėti, kaip bus statoma siena, kas ir kokias sumas pasirašinės ant sąskaitų faktūrų, kas gaus užsakymus – va čia reikia politikų akylaus stebėjimo“, – sakė L.Kontrimas.
Didėja apkaltos tikimybė
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį teigė, kad didėja tikimybė, jog riaušėse dalyvavusiems Seimo nariams bus pradėta apkaltos procedūra.
„Jeigu kai kurių Seimo narių dalyvavimas bus ne tik apsilankymas mitinge, dezinformacija kuri buvo skleidžiama (ypač tą darė Petras Gražulis dėl neva įvestos karo padėties), nieko nedarymo, kad nurimtų riaušininkai, nors stovėjo jų, o ne tautos atstovybės pusėje.
Bet jeigu bus didesnis vaidmuo koordinuojant, keičiantis informacija ir visaip kitaip dalyvaujant šiame procese, apkaltos tikimybė turėtų didėti. Mano įspūdis po šios dienos – tikimybė auga“, – po NSGK posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
