Žalią šviesoforo signalą eitynėms įžiebė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai. Teisėjų kolegija paskelbė, kad joms leidimo nedavusi Kauno savivaldybė elgėsi neteisėtai.
Savivaldybės sprendimą neišduoti leidimo eitynėms teismui apskundė Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, kuri oficialiai pateikė prašymą jas surengti rugsėjo 4-ąją.
Pagal pirminį planą bendruomenės atstovai ketino žygiuoti nuo Rotušės iki Nepriklausomybės aikštės. Kauno savivaldybė prašymą iškart atmetė, nes dėl prasidėjusios Vilniaus gatvės rekonstrukcijos žygiuoti tokiu maršrutu būtų tiesiog neįmanoma.
Būtent šiuo maršrutu sovietmečiu kelis dešimtmečius žingsniuodavo prievarta į paradus suvaryti kauniečiai. Laisvės alėjoje plaikstydavosi raudonos spalvos vėliavos, transparantai su šypseną keliančiais šūkiais, o iš drobių žvelgė sovietiniai stabai.
Eitynių rengėjai savivaldybei pateikė dar du galimus maršrutus, tačiau ir jie buvo atmesti. Atsisakymas išduoti leidimą LGBT eitynėms buvo motyvuojamas saugumu, kurį būtų itin sunku užtikrinti Laisvės alėjoje, – tai sutartinai tvirtino tiek savivaldybės, tiek policijos atstovai.
Nors viešai kalbėta, kad didžiausias trukdys bus Laisvės alėjoje sustatyti kavinių staliukai, taip pat būsimi grindinio remonto darbai, visi puikiai supranta, kad LGBT bendruomenės užmojai vertinami labai prieštaringai ir niekas nežino, kaip eitynes viešoje vietoje sutiks kauniečiai.
Vieta pasirodė tinkama
Teismas paskelbė, kad žygiuoti nuo Rotušės iki Nepriklausomybės aikštės šiuo metu išties nėra galimybių, tačiau nurodė Kauno savivaldybei iki rugsėjo 1 dienos 11 valandos suderinti trečiąjį pasiūlytą maršrutą.
Jame numatyta eitynes vidurdienį pradėti Nepriklausomybės aikštėje, žygiuoti iki Laisvės alėjos 99 numeriu pažymėto pastato ir tuo pačiu maršrutu grįžti į starto vietą. Eitynės turėtų trukti 3 valandas.
Planuojama, kad renginyje gali dalyvauti 1–3 tūkst. žmonių.
Nagrinėjant ginčą teisme netikėtai paaiškėjo, kad tą patį savaitgalį Kauno centre ketinama surengti didelę dviejų dienų šventę vaikams, kurioje gali dalyvauti net 6 tūkst. kauniečių.
Nors šiame renginyje turėtų dalyvauti daugiau žmonių negu „Kaunas Pride“ eitynėse, dėl saugumo rūpesčių neturėtų kilti, mat šventė vyks keliose Laisvės alėjos vietose.
Nurodė vieną išskirtinumą
Ar tikrai sunku užtikrinti saugumą Laisvės alėjoje?
„Kiekvienas atvejis siekiant užtikrinti viešąją tvarką reikalauja pasiruošimo – ir organizacinių sprendimų, ir žmogiškųjų išteklių“, – „Laikinajai sostinei“ kalbėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas Virginijus Petraitis.
Pasak jo, Laisvės alėja pasižymi vienu ypatumu – tai ribota erdvė, kurią iš kraštų supa pastatai.
„Tokiose vietose įžvelgiame rizikų – jeigu vienu metu susidarytų per didelis žmonių skaičius ar kiltų panikos priepuolis, kiltų sunkumų evakuoti žmones, spūstyje jie gali sutrypti vieni kitus“, – aiškino V.Petraitis.
Smarkiai pasikeitė ir pati Laisvės alėja – atsirado daugiau kavinių, išsiplėtė lauko terasos, kurios riboja pėsčiųjų erdvę. Kai kuriose vietose ji susiaurėjo iki 3 metrų, todėl gali susidaryti spūstys.
V.Petraitis prisiminė panašų incidentą, kuris šiemet balandį įvyko Izraelyje. Vykstant religinei šventei jos rengėjai neįvertino būsimo masiškumo ir įvyko didelė tragedija – 45 žmonės buvo sutrypti, dar mažiausiai 150 patyrė sužalojimų.
Pajėgas lemia žmonių gausa
„Jeigu nėra pastatų, tokių grėsmių nelieka, tačiau atviroje vietovėje atsiranda kitokių – gerokai sunkiau kontroliuoti patekimą į renginio erdvę“, – kalbėjo V.Petraitis.
Kuo daugiau žmonių susirenka į renginį, tuo didesnių pajėgų ir pasiruošimo reikia policijos pareigūnams.
„Viskas priklauso nuo masiškumo ir renginio pobūdžio. Jeigu kalbama apie protesto akcijas, būtina įvertinti aplinką – galimas grėsmes iš išorės, visuomenės reakciją, priešiškai nusiteikusių žmonių elgseną“, – pabrėžė policijos atstovas.
Pasak jo, visada stengiamasi numatyti pačius blogiausius scenarijus. Tuomet būna paprasčiau dirbti, nes dažniausiai blogiausio scenarijaus pavyksta išvengti.
V.Petraitis mano, kad 3 tūkstančiai žmonių nėra mažas skaičius. Reikia neužmiršti, kad tuo pat metu vyks naujų mokslo metų pradžios šventė, todėl Laisvės alėjoje tikrai bus didelis žmonių sambūris.
Kiek policijos pareigūnų gali prireikti, jeigu eitynėse dalyvautų 3 tūkstančiai žmonių?
„Apie skaičius neverta kalbėti, nes viskas priklauso nuo renginio pobūdžio. Visada skiriame tokį skaičių pareigūnų, kad būtų užtikrintas saugumas“, – aiškino V.Petraitis.
Pasak jo, pareigūnai planuoti darbą prieš didelį renginį pradeda labai anksti.
„Kartais mes planuojame likus porai metų iki numatomo renginio. Tokiu pavyzdžiu gali būti šiemet rugsėjį vyksiantis pasaulio salės futbolo čempionatas – jam pradėjome rengtis prieš dvejus metus“, – atskleidė V.Petraitis. Lygiai taip pat buvo prieš 2011 metais vykusį Europos krepšinio čempionatą.
„Kuo anksčiau pradedi ruoštis, tuo lengviau dirbti ir kyla mažiau įtampos. Ne visus renginius galima nuspėti, tačiau informacijos paieška – taip pat policijos pareigūnų darbo dalis. Net jeigu vyksta koks nors spontaniškas renginys, policija reaguoja taip, kaip ir turėtų reaguoti“, – tikino V.Petraitis.
Prieš eitynes vykdavo pokalbis
Algirdas Kaminskas įvairiems Kauno policijos padaliniams vadovavo tuo metu, kai protesto akcijos miesto gatvėse buvo virtusios kasdienybe, – protestus rengė bankrutuojančios „Inkaro“ įmonės darbuotojai, „ubagų“ karaliumi pramintas Vytautas Šustauskas su bendražygiais, vėliau – violetinė Garliavos minia.
Vasario 16-ąją kelerius metus iš eilės Laisvės alėja žygiuodavo vadinamųjų patriotinių organizacijų atstovai.
„Jeigu eitynių dalyviai būtų nusiteikę išlieti pyktį, toks renginys Laisvės alėjoje išties gali kelti papildomų rūpesčių, nes joje yra daug parduotuvių, kavinių, gausu didelių vitrinų“, – svarstė A.Kaminskas.
Kita vertus, Laisvės alėja visada išsiskyrė vaizdo stebėjimo kamerų gausa, todėl policijos pareigūnams neramumų sukėlėjus būtų lengviau nustatyti ir susekti.
„Vieta aiški, maršrutas žinomas, teritorija stebima, todėl pareigūnams neturėtų kilti sunkumų tinkamai pasiruošti“, – įsitikinęs A.Kaminskas.
Jis neabejojo, kad pačios eitynės bus taikios, tačiau priešiškai nusiteikusių žmonių gali atsirasti kitoje barikadų pusėje.
Prieš patriotų eitynes visada būdavo mobilizuojamos tinkamos policijos pajėgos. Eitynių dalyviai pašūkaudavo, tačiau tikrai nieko neniokodavo.
A.Kaminskas prisiminė, kad prieš kiekvieną renginį policijos pareigūnai susitikdavo su jų lyderiais, patardavo vengti provokacijų, nesivelti į konfliktus. Tokių susitikimų metu būdavo aptariami eitynių maršrutai, galimas dalyvių skaičius.
„Niekada nebuvo taip, kad sutartume vienaip, o jie elgtųsi kitaip. Niekada neapgaudinėdavo ir negudraudavo nei patriotai, nei Vytauto Šustausko žmonės“, – tikino A.Kaminskas. Jeigu pavienių išsišokėlių atsirasdavo, užtekdavo pareigūnų perspėjimo.
Įsiminė sporto aistruoliai
A.Kaminskui labiau įsiminė itin agresyvūs sporto aistruoliai. Susidarė įspūdis, kad jiems neįdomus net rungtynių rezultatas, svarbiausia – sukelti kuo daugiau triukšmo ir sąmyšio.
Prieš porą dešimtmečių ypač pasižymėjo vieno Lenkijos futbolo klubo aistruoliai – jie tiesiog nusiaubė S.Dariaus ir S.Girėno stadioną. Juos tramdė policijos pareigūnai ir Viešojo saugumo tarnybos vyrai. Pareigūnai vėliau lenkus lydėjo net iki valstybės sienos.
Kitąkart pasižymėjo jau vietos krepšinio aistruoliai, kuriems taip pat prieš porą dešimtmečių buvo sudarytos sąlygos Vienybės aikštėje pastatytuose dideliuose ekranuose stebėti Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymą olimpinėse žaidynėse.
„Aikštėje stovėjo didelės palapinės, vyko prekyba alumi ir užkandžiais“, – prisiminė A.Kaminskas.
Iš pradžių vaizdas atrodė labai patraukliai, tačiau vėlai vakare svaigalų padauginę krepšinio aistruoliai patraukė į Laisvės alėją, be jokios aiškios priežasties daužė stendus ir vitrinas.
„Tokios įvykių eigos niekas nesitikėjo, todėl net policijos pareigūnams šis išpuolis buvo didelis netikėtumas“, – prisiminė buvęs Kauno AVPK vadovas.
Bendražygių aistras ramino
„Kiek surengiau protesto akcijų? Turbūt kelis šimtus“, – svarstė buvęs Kauno meras ir Seimo narys, „ubagų“ karaliumi pramintas V.Šustauskas.
Jo vadovaujamos tuometinės Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) rėmėjai be paliovos rengė žygius ne tik prie Kauno savivaldybės būstinės Laisvės alėjoje, bet ir prie centrinės valdžios įstaigų Vilniuje.
Nors V.Šustauskas dažnai negaudavo leidimo protesto akcijoms ar eitynėms, jos vykdavo ir be leidimo. Politikas suskaičiavo sumokėjęs daugiau kaip 3,5 tūkst. eurų baudų už neteisėtai surengtas protesto akcijas.
Policijos pareigūnams V.Šustauskas tikino neturėjęs jokių priekaištų, visada išsiskirdavo be pykčio.
„Jeigu kažkas mėgindavo stumdyti policijos pareigūnus, aš pats neleisdavau kilti konfliktui ir juos išskirdavau. Tuo metu žmonės man dar paklusdavo“, – prisiminė V.Šustauskas.
Jis prisipažino ketinantis dalyvauti „Kaunas Pride“ eitynėse, tačiau oponentų pusėje, ir net norėtų užtverti kelią LGBT rėmėjams.
„Jeigu jie nori žygiuoti, gali tai padaryti Kleboniškio miške, o ne Laisvės alėjoje“, – kritiško požiūrio į LGBT bendruomenę neslėpė V.Šustauskas ir pridūrė, kad būdamas Kauno meru nieku gyvu neleistų vykti tokiam renginiui miesto centre, nes daliai gyventojų LGBT eitynės – visiškai nepriimtinas reiškinys.
Miesto valdžios pozicija nepasikeitė
Eglė Andriuškienė, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja:
„Šiuo metu savivaldybės specialistai vertina ir analizuoja teismo nutartyje išdėstytus argumentus.
Miesto valdžia aiškiai pasakė, kad fizinių galimybių masinėms eitynėms nėra dėl vykstančių remonto darbų, taip pat išsiplėtusių lauko terasų.
Jeigu teismui atrodo kitaip, turime priimti tokį vertinimą, koks jis yra. Bet kokiu atveju savivaldybės atstovams svarbiausias prioritetas buvo ir išliks būtent žmonių saugumas.
Atsižvelgiant į esamą situaciją mieste, vykdomus rekonstrukcijų ir kapitalinių remontų darbus, visų gyventojų interesus ir tuo metu planuojamus renginius, turime beveik mėnesį parengti racionalų planą.“
Parūpino rožinės spalvos kaukių
„Kaunas Pride“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiama, kad eitynių rengėjams rūpi įvairus saugumas, todėl eitynių metu bus dalijamos vienkartinės medicininės kaukės.
Siūlomos kaukės yra rožinės spalvos, o jas puošia užrašas „Tyla=Mirtis“.
„Esame cenzūruojami, o tai prilygsta smurtui gatvėse“, – anksčiau kalbėjo viena „Kaunas Pride“ rengėjų Viktorija Kolbešnikova.
„Facebook“ paskelbtame pranešime rašoma: „Mes esame cenzūruojami ne tik įstatymais, bet ir komentarais, kartais smūgiais. Atrodome ne taip, savo kūnu rūpinamės ne taip, mylimės ne taip.“
