G.Nausėda: klausimas dėl nepaprastosios padėties gali būti sprendžiamas artimiausioje ateityje
Po susitikimo šalies vadovas tvirtino, kad visi Prezidentūroje susirinkę politikai vieningai sutarė, jog pastaruosius 30 metų Lietuvos užsienio politikos formuoti principai ir vertybės bus tęsiamos ir toliau, o klausimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo šalyje, anot prezidento, gali būti sprendžiamas artimiausiu metu.
„Gyvai teiravausi visų politinių partijų lyderių, kokia yra jų pozicija dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Daugiau mažiau konsensusas yra toks, kad mes esame atviri visiems klausimams, ir šitą klausimą taip pat galime spręsti pačioje artimiausioje ateityje.
Tačiau iki to laiko turime įvertinti du dalykus – teisines šio sprendimo aplinkybes ir kokią įtaką šitas sprendimas turėtų ne tik mūsų sienos užkardymo klausimams, bet ir pilietinių teisių Lietuvoje aspektu, ir, be jokios abejonės, turime turėti platų konsensusą dėl nepaprastosios padėties įvedimo.
Svarbiausia yra įvertinti, ką nepaprastoji padėtis, palyginti su šiandienine ekstremalia situacija, mums suteiktų atskirų mūsų struktūrų įgalinimo prasme“, – sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, įgalinti veikti kariuomenę galima jau šiandien, kai Lietuvoje dėl migrantų krizės įvesta ekstremalioji padėtis.
Kartu G.Nausėda patikino, kad jau daugelį metų formuojama Lietuvos užsienio politikos kryptis nesikeis ir Baltarusijos veiksmų vertinimas išliks toks pats.
„Kalbėjome apie tai, kad užsienio politikos principai Lietuvoje buvo formuojami pastaruosius 30 metų ir jie yra nekintantys, pagrįsti principais ir vertybėmis. Dėl to Baltarusijos režimo vertinimai iš esmės nesikeičia“, – nurodė prezidentas.
Šalies vadovas pažymėjo, kad partijų lyderių nuomonė išsiskyrė tik dėl klausimo, kokią taktiką toliau taikyti, sprendžiant migrancijos krizę.
„Galbūt išsiskyrė šiek tiek nuomonės dėl to, kokią taktiką turėtume taikyti, kaip spręsti diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis migracijos problemą, tačiau esminiai klausimai, užsienio politikos kryptys yra įvardintos labai aiškiai. Manau, tai sudaro puikų pagrindą pratęsti 2014-2020 metų politinių partijų susitarimą dėl užsienio politikos“, – tęsė jis.
Prezidentas teigė, kad sienos kontrolės su Baltarusija problema buvo nespręsta labai ilgą laiką, todėl dabar veiksmų reikia imtis itin skubiai.
„Esame pasiūlę ir labai tikimės pilietinės iniciatyvos iš statybos, nekilnojamojo turto organizacijų, kurios jau dabar atsiliepė į kvietimą, kurį išplatinau prieš keletą dienų, laukdamos konkrečių nurodymų ir vadybinio gebėjimo iš valdžios institucijų pradėti šį procesą.
Aš manau, kad netradicinės priemonės yra tinkamos netradicinei problemai spręsti, ir šioje vietoje mums svarbiausia greitis, efektyvumas, tai, kad turėtume stiprią politinę valią padaryti šitą darbą kaip galima greičiau“, – konstatavo G.Nausėda.
I.Šimonytė: Vyriausybė artimiausiu metu pristatys planą dėl fizinės sienos
Premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad nelegalių migrantų situacija šalyje per pastarąsias dvi savaites nuo neeilinio Seimo posėdžio pakito blogąja linkme. Vis dėlto, jos teigimu, susitikimo Prezidentūroje metu buvo pasiektas absoliutus sutarimas ir aiškumas, jog tai, kas šiuo metu vyksta, nėra Lietuvos ir Baltarusijos santykių aiškinimasis.
„Tai yra reakcija į sprendimus, kuriuos vieningai priėmė ES po to, kai buvo užgrobtas lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Sankcijos, kurios buvo nustatytos visų ES valstybių, sutarus ES vadovams, yra tas pagrindas, po kurio pasikeitė įprasta darbinė Baltarusijos pasienio tarnybų veikla ir sieną nustota saugoti iš anos pusės“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Ji teigė, kad Lietuva sulaukė didelio politinio ir praktinio palaikymo iš ES institucijų, NATO partnerių. „Tai yra labai svarbu, nes manau, ES valstybės narės taip pat supranta, kad migrantų taikinys veikiausiai nėra vien Lietuva, pasakysiu taip mandagiai, ir didelė dalis žmonių nusiteikusi keliauti toliau, į kitas ES šalis“, – pažymėjo I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pranešė, kad artimiausiu metu bus pristatytas planas dėl fizinės sienos apsaugos stiprinimo.
„Nebuvo nesutarimų, kad fizinė sienos apsauga turėtų būti iš esmės sustiprinta. Vyriausybė turi planą, kaip ketintų tai daryti. Manau, kad tas planas bus pristatytas artimiausiu metu. Esu pasirengusi jį aptarti su frakcijų vadovais, kadangi tai reikalaus tam tikro įsipareigojimo dėl šių priemonių finansavimo“, – tvirtino I.Šimonytė.
Kreipėsi į partijų lyderius su prašymu
Kiti logistiniai klausimai, anot premjerės, susiję su migrantų laikymu, yra reali problema, „kadangi nei tinkamų patalpų, nei tinkamai parinktų vietovių nebuvo“.
I.Šimonytė politinių partijų lyderių paprašė, kad šios problemos netaptų nevaisingų diskusijų inspiracijomis.
„Labai gerai suprantu merus, kuriems tenka ieškoti sprendimų, kaip padėti Vyriausybei – esu jiems dėkinga. (...) Vis dėlto norėčiau, kad diskusijos šiais praktiniais aspektais ir apsiribotų. Reikia suprasti, kad kalbame apie konkrečius žmones, kurie negali dingti, nes jie jau yra Lietuvoje, juos reikia patalpinti ir saugiai jiems patiems, ir saugiai LR gyventojams.
Vadinasi, mūsų pareigūnai, kurie dabar dirba tarsi dvigubą darbą, nes turi dirbti pasienio užkardose ten laikomų žmonių rūpintojais, turėtų būti atpalaiduoti nuo šių užduočių, kad galėtų grįžti prie pagrindinių užduočių. Policijos pareigūnai neturėtų gaišti savo laiko diskusijomis su žmonėmis, kurie nori protestuoti ne civilizuotais būdais“, – kalbėjo premjerė.
„Civilizuotas protestas yra gerbtinas bet kokiomis sąlygomis. Tie, kurie nori kažkuo pasipiktinti, gali ateiti pasipiktinti prie Vyriausybės pastato ar kur kitur, bet labai prašau pareigūnams netrukdyti dirbti savo darbo“, – pridūrė ji.
Iš anksto neskelbęs prezidentas apsilankė Dieveniškėse
Susitikimo išvakarėse G.Nausėda iš anksto neskelbęs apsilankė Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, jo paties teigimu, siekdamas įsiklausyti į gyventojų, besipriešinančių neteisėtų migrantų perkėlimui, išsakomus rūpesčius.
„Rytoj su partijų lyderiais kalbėsime apie vieningą poziciją ir sprendimus migracijos krizei spręsti. Tai nėra vienos Vyriausybės, kelių savivaldybių, ar kelių vietos bendruomenių problema. Tai visos Lietuvos problema, kurią sėkmingai išspręsti galime tik kartu“, – feisbuke trečiadienį rašė G.Nausėda.
Anksčiau šią savaitę šalies vadovas sakė norintis su partijų lyderiais susitarti dėl bendrų užsienio politikos principų, nes pastaruoju metu tvirtino įžvelgiantis „saviveiklišką užsienio politikos kurso koregavimą“.
Protestai tęsiasi jau daugiau nei savaitę
Dieveniškėse daugiau nei savaitę žmonės dieną ir naktį budi prie buvusios profesinės mokyklos, kurioje planuojama apgyvendinti apie pusę tūkstančio migrantų. Kitame rajono miestelyje – Rūdninkuose – prie jame esančio poligono taip pat kasdien renkasi žmonės, taip išreikšdami nepasitenkinimą planais čia įkurdinti pusantro tūkstančio migrantų.
Prie Rūdninkų poligono pirmadienį susirinkę žmonės bandė trukdyti tarnyboms patekti į teritoriją, kurioje šiuo metu įrenginėjamos migrantams skirtos palapinės. Akcijos dalyvius viešojo saugumo pareigūnai nuo blokuojamo kelio nustūmė jėga.
Vėliau teisėsaugos pareigūnai paaiškino, kad tokių veiksmų imtasi siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams. Vilniaus apskrities policija dėl riaušių organizavimo prie Rūdninkų poligono yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Protesto akciją Šalčininkų rajono gyventojai ketvirtadienį planuoja rengti jau prie Vyriausybės rūmų. Tiesa, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį pranešė, kad neteisėti migrantai kol kas nebus perkeliami į Dieveniškes.
Į Lietuvą šiemet jau bandė patekti daugiau nei 3 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
