„Klausimas, ką lyginame. Tempui matuoti reikėtų lyginti vakcinų santykį su 100 gyventojų, o ne visiškai vakcinuotų arba ne visiškai vakcinuotų žmonių procentą, kadangi jis priklauso nuo to, kokią revakcinacijos strategiją valstybės taiko. Tos valstybės, kurios vėliau perskiepija antru skiepu, turi daugiau paskiepytų pirmuoju skiepu natūraliai. Tos, kurios, kaip Lietuva, laikosi lapelio instrukcijos, turi daugiau paskiepytų antrąja doze“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
Todėl, premjerės teigimu, skaičius, kiek nuo COVID-19 paskiepyta pirma vakcina žmonių, neparodo vakcinavimo tempo. I. Šimonytė akcentuoja, kad tai tiesiog parodo valstybės apsisprendimą, po kiek laiko gyventojus vakcinuoti antrąja vakcinos doze. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad Lietuva ir toliau išlieka sparčiausiai savo gyventojus vakcinuojančių Europos Sąjungos valstybių penketuke.
Vis tik I. Šimonytė pripažįsta, kad vakcinacijos mastų išlaikymas šiame pandemijos etape yra labai svarbus. Ji teigia, kad Vyriausybė neatmeta galimybės svarstyti ir papildomų raginimo vakcinuotis priemonių.
„Kitą savaitę bus gautas gerokai didesnis vakcinų skaičius negu šiomis savaitėmis. Tai turbūt pamatysime, ar čia reikia kažkokių papildomų raginimo priemonių. Manau, kad žmonės tikrai turi naudotis galimybe skiepytis, kadangi, jeigu paskiepytų žmonių nebus pakankamai ir pakeliui išplis kokios nors skiepams atsparios mutacijos, tai visas tas darbas ir visas tas rezultatas, kurį esame pasiekę iki šiol, nueis per nieką“, – teigė I. Šimonytė.
„Tai žinoma, kad raginsime įvairiomis priemonėmis, ypač tada, kai jau galima bus deklaruoti norą skiepytis bet kam iš Lietuvos gyventojų. Kol kas dar didelės dramos nematyčiau, bet manau, kad tų papildomų priemonių gali reikėti“, – pridūrė ji.
Premjerė mano, kad tiek Lietuvoje jau veikiantis Galimybių pasas, tiek ir europiniu lygiu svarstomas Žaliasis sertifikatas, leisiantis laisviau keliauti tarp valstybių, gyventojams yra pagrindinė paskata skiepytis.
Įvertino situaciją dėl Baltarusijos
I.Šimonytė sako, kad Lietuva prašo sudaryti galimybes valstybėms projektus su Baltarusija nutraukti be finansinių padarinių.
„Iš esmės projektai yra įšaldyti. Čia klausimas, ar jie turėtų būti tęsiami. Mano supratimu, jie tęsiami neturėtų būti, ir mes tą klausimą pasiūlėme iškelti Europos Vadovų Taryboje. (...) Prie projektų prisiliečia įvairios režimo institucijos ir gauna iš to finansinę naudą. Jeigu projektai nėra tęsiami, tada yra taikomos tam tikros finansinės korekcijos už tuos pinigus, kurie jau buvo išleisti, ir tai yra tikrai žymios sumos“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
„Mūsų prašymas buvo sudaryti galimybes valstybėms nutraukti šituos projektus be finansinių padarinių, kadangi kitaip reikėtų juos tęsti, o tęsti yra prieš įsitikinimus“, – pridūrė premjerė.
Pasak I. Šimonytės, tai jau „nebe pinigų klausimas.“
„Šitie projektai reikalauja tam tikro bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis ir tikrai tarp tų institucijų yra tokių, su kuriomis bendradarbiavimas yra sunkiai įsivaizduojamas“, – sakė I. Šimonytė.
Diskusijos apie platesnių sankcijų taikymą kilo po to, kai Baltarusijos režimas sekmadienį Minske priverstinai nutupdė iš Graikijos į Lietuvą skridusį keleivinį lėktuvą, kad suimtų opozicijos žurnalistą ir aktyvistą Ramaną Pratasevičių.
