„Iš esmės yra sutarta eiti dviem pagrindinėmis kryptimis – ieškoti galimybių didinti testavimo apimtis savivaldybėse, plėsti testavimo pajėgumus, įtraukiant ir šalyje veikiančių vaistinių tinklą. (...) Esminės diskusijos yra dėl teisinių klausimų, kaip tas įtraukimas įvyktų techniškai“, – BNS pirmadienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis.
Taip jis kalbėjo po neformalaus Ministrų kabineto pasitarimo.
Savo ruožtu sveikatos ekspertai Vyriausybę ragina įvertinti rizikas dėl žmonių saugumo užtikrinimo, nes testavimas nėra lygiavertė alternatyva imunitetui. Be to, antigeno testai, kuriuos ketinama naudoti, nėra pakankamai jautrūs.
Šalies savivaldybės jau anksčiau yra perspėjusios, jog didinti testavimo apimtis gali būti sudėtinga dėl ribotų žmogiškųjų resursų, ypač siekiant tolesnio švietimo sektoriaus atvėrimo.
Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad testavimo pajėgumų plėtimas, įtraukiant ir vaistines, yra įmanomas, tačiau „reikalavimai tai procedūrai atlikti turi būti realūs ir lengvai įgyvendinami“.
„Jei reikalavimai bus dideli, greitai to padaryti vaistinėse negalėsim“, – teigė ji.
Galimybių pasas – artimiausiomis savaitėmis
K. Žemaičio teigimu, kol kas dar nėra aišku, kiek ir kokiu dažniu būtų galima nemokamai atlikti testą dėl koronaviruso.
„Kokio periodiškumu – šitą klausimą diskutuojam dar ir su kitomis ministerijomis. Vėl mes atsiremiame į testavimo apimčių klausimą. Natūralu, kad testų valstybiniai pajėgumai, kad ir kokie jie bebūtų, jie bus riboti. Tikslas būtų, kad jie būtų kuo didesni, bet suprantame ir apkrovą, kurią šiuo metu turi savivaldybės“, – kalbėjo ministrės patarėjas.
Pasak jo, tokiam profilaktiniam testavimui ketinama naudoti greituosius antigeno testus, tačiau kiek laiko jis galiotų – dar nenuspręsta.
„Galutinio sprendimo Vyriausybė neturi. Čia toks labiau epidemiologinis klausimas, kurį turės priimti visa Vyriausybė, mes – Ekonomikos ir inovacijų ministerija – svarstėm apie 72 val., galbūt apie 48 valandas. Ekspertų nuomonės irgi yra įvairios. Gali būti, kad testas galios ir 24 valandas“, – kalbėjo K. Žemaitis.
Jo teigimu, galimybių pasą ketinama pradėti naudoti artimiausiomis savaitėmis.
„Techninė dalis jau yra galimybių paso, jis galėtų startuoti, sistema jau išbandyta ir pratestuota. Liko keli neaiškumai, kuriuos ir dabar atarėme. Juos išsprendus galima būtų startuoti. Tikėčiausi, kad kalbame apie artimiausių savaičių laikotarpį“, – sakė ministrės patarėjas.
Testai – nelygiavertė alternatyva
Vis dėlto ekspertai skeptiškai vertina planus į galimybių pasą įtraukti ir neigiamo COVID-19 testo rezultatus.
Kaip anksčiau BNS sakė Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas, testavimas, priešingai nei skiepas ar persirgimas, nesuteikia patikimos apsaugos.
„Testuodami mes nustatom, kad žmogus neišskiria vienokio ar kitokio kiekio viruso, kurį jau galima aptikti, bet tas nereiškia, kad jis nepradės išskirti po valandos ar dienos“, – kalbėjo medikas.
Anot jo, kai kurios šalys prilygina pratestuotą žmogų kaip saugų, bet „tas saugumas yra tik iš dalies mažesnė tikimybė, kad jis užkrės kitą“.
V. Pečeliūnas taip pat pastebi, kad dėl COVID-19 išsityrę žmonės nėra apsaugoti nuo užsikrėtimo.
Be kita ko, jis pabrėžė, kad diskusijos dėl galimybių paso idėjos yra ypač sudėtingos, nes arba paskiepytiems žmonės suteikiama daugiau teisių, tačiau apribojamos kitų žmonių galimybės, arba visiems taikomi vienodi draudimai, nors dalis visuomenės galėtų turėti daugiau laisvių.
Ragina naudoti PGR testus, numatyti griežtą galiojimo trukmę
Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė Astra Vitkauskienė sako, kad norint užtikrinti žmonių saugumą, galimybių pase turi būti naudojami tik itin jautrūs testavimo metodai, be to turi būti aiškiai numatytas testų galiojimo laikas. Anot jos, tam tinkamiausi – molekulinės diagnostikos (PGR) tyrimai.
„Manau, kad neigiamo testo turėjimas, jei būtų nustatytos labai aiškios ribos ir testo galiojimo laikas, galbūt galėtų būti įtrauktas. Turime suprasti, kad testų galiojimas yra labai trumpalaikis“, – aiškino profesorė.
„Jei paimsime ir padarysime pačiu jautriausiu – PGR – metodu, mes galime sakyti, kad dvi ar tris dienas ta viruso koncentracija, jei ji ir yra, tai labai nedidelis jos kiekis ir per tas dienas virusas tiek sparčiai nepasidaugins, kad mes galėtume perduoti kitiems asmenims“, – pridūrė ji.
Pasak A. Vitkauskienės, antigeno testų naudojimas nėra tinkamas, siekiant suteikti daugiau laisvių, nes jų jautrumas yra nepakankamas.
„Šitas metodas buvo sukurtas klinikinių simptomų turinčių žmonių testavimui, kad kuo greičiau būtų galima atsakyti į klausimą, ar simptomus jaučiantis žmogus tikrai serga COVID-19 liga. Jis aptinka didesnes viruso koncentracijas, kada virusas jau yra įsitvirtinęs nosiaryklėje“, – kalbėjo Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė.
„Jei mes gauname neigiamą rezultatą, tai nereiškia, kad žmogus neturi mažesnės viruso koncentracijos, kurios šitas metodas neaptinka, bet perdavimo galimybę kitam jau gali turėti“, – pridūrė ji.
Vis dėlto A. Vitkauskienė pabrėžia, kad antigeno testų galiojimo laikas galbūt galėtų būti daugiausia para, tačiau su sąlyga, kad žmogus dėvės apsaugos priemones ir laikysis atstumo.
Pasak K. Žemaičio, į ekspertų pozicijas bus atsižvelgta.
„Net ir su galimybių pasu atvėrus tam tikras veiklas, jos neatsivertų visiška pilna apimtimi, kokia buvo iki COVID-19. Būtų ir žmonių apribojimai, ir kaukių dėvėjimas, ir visos kitos prevencinės priemonės. Tai jokiu būdu nereiškia, kad pilna arena galėtų būti žmonių be kaukių“, – kalbėjo ministrės patarėjas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija balandžio viduryje pristatė idėją įteisinti vadinamąjį galimybių pasą. Jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.
Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.
