„Per pastarąjį mėnesį Lietuvoje naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų svyravo netoli 250. Palyginus situaciją vasario 17 su kovo 20 duomenys rodo, kad nors didesnėje dalyje Lietuvos situacija gerėja, apie 40 proc. Lietuvos gyvena savivaldybėse, kuriose situacija suprastėjo.
Turint omenyje britiškos atmainos plitimą, situacija neramina, nes su epidemija yra kaip su šaukštu deguto. Patekęs į medaus statinę jis sugadina visą medų“, – įsitikinęs jis.
Duomenų analitiko teigimu, rudenį panašią situaciją buvo galima stebėti Raseiniuose ir Radviliškyje, o ji vėliau perėjo ir į visą šalį.
„Esminis skirtumas, kad rudenį judėjimas tarp savivaldybių buvo neribojamas, na ir kad nelabai aišku, koks buvo tuometinės vyriausybės epidemijos valdymo planas. Kas džiugina, tai kad per mėnesį teigiamų tyrimų dalis sumažėjo didesnėje dalyje savivaldybių. Pasiskirstymas gana aiškiai pasislinko į geresnę pusę.
Naujų atvejų skaičiaus rodiklis nors irgi pajudėjo į geresnę pusę, bet jo variacija padidėjo. Kodėl taip įvyko iš dalies matosi grupuojant savivaldybes pagal LRV nustatytus scenarijus.
Laikant, kad A, B1 ir B2 yra „geri“ scenarijai, C1 ir C2 „vidutiniai“ o, C3 ir D – „blogi“, gaunasi kad 15 savivaldybių (kuriose gyvena virš 1 mln. gyventojų) per mėnesį neišėjo iš „blogo“ scenarijaus“, – apgailestavo V.Zemlys-Balevičius.
Tiesa, visos likusios savivaldybės, išskyrus keturias, anot jo, situaciją pagerimo. Tačiau palyginus rodiklių pasiskirstymus tarp „blogų“ ir „gerų“ savivaldybių, kaip teigė duomenų analitikas, gana aiškiai matosi, kad ten, kur situacija nebuvo gera, ji pablogėjo.
„Savivaldybėse, kurios išliko D ir C3 scenarijuose, situacija nėra vienoda. Elektrėnų rajono ir Alytaus miesto savivaldybės spėjo pabuvot C1 ir C2 scenarijuose, ir ten situacija pablogėjo tik per šią savaitę. Klaipėdos mieste situacija po truputį gerėjo. Labiausiai neramina Vilniaus miesto ir rajono situacijos ženklus pablogėjimas.
Ten gyvena maždaug ketvirtadalis Lietuvos ir per mėnesį abi savivaldybės stipriai priartėjo prie blogiausio D scenarijaus“, – perspėjo V.Zemlys-Balevičius.
Jis pridūrė, kad kol kas sunku atsakyti į klausimą, kodėl vienose savivaldybėse situacija gerėja, o kitose – ne. Tačiau prastesnę situaciją turinčiose savivaldybėse reikėtų imtis papildomų priemonių.
„Britiško variantas būtų kaip ir labai geras paaiškinimas, bet, deja, duomenys apie jos paplitimą yra per padriki, kad iš jų būtų galima ką nors spręsti. Akivaizdu, kad tose savivaldybėse, kuriose situacija negerėja, reikia imtis papildomų priemonių, kad iš ten situacija neišplistų į tas kuriose ji yra gerėjanti.
Kadangi situacija su NVSC yra įstrigusi, tai vienintelė alternatyva kontaktų nustatymui yra profilaktinio testavimo išpėtimas. Tada vietoje to, kad atvejus nustatinėtume po užsikrėtimu, t.y. reaguojant po įvykio, bus galima atvejus nustatyti proaktyviai.
Su profilaktiniu testavimu buvo suvaldyta situacija ligoninėse ir pilotinis mokyklų projektas parodė, kad jis veikia ir mokyklose. Tai reikia jį plėsti ir taikyti visose veiklose kurios yra atidarytos. Profilaktinis testavimas turi būti privalomas bet kokios veiklos atsidarymo kriterijus.
Paleidus profilaktinį testavimą gal galų gale pagerės iš mirties taško nejudantis keturiasdešimt procentų nežinomų kur užsikrėtė atvejų rodiklis. Tai kad per 3 mėnesius vis dar negalime kiekybiškai nusakyti epidemijos plitimo priežasčių yra nepatenkinama situacija“, – apibendrino duomenų analitikas.
