„Lietuva pasitiki ekspertais – Europos vaistų agentūra ir Valstybine vaistų kontrolės tarnyba. Jie teigia, kad šiuo metu įrodymų nėra, jog vakcina daro žalą. Stebime situaciją, tačiau šia vakcina neketiname sustabdyti skiepijimo proceso, yra sustabdytas tik viena konkrečia siunta“, – sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.
VVKT: mokslinio pagrindo stabdyti vakcinaciją visa „AstraZeneca“ vakcina nėra
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis tvirtina, kad mokslinio pagrindo apskritai stabdyti vakcinaciją „AstraZeneca“ vakcina nėra ir nė viena šalis esą nėra priėmusi tokio sprendimo, todėl jis nebus siūlomas ir Lietuvos valdžios institucijoms.
„Iš tikrųjų iš valstybių plaukia labai daug informacijos, mes visą parą tą informaciją vertiname, bet, noriu pabrėžti, kad nė viena šalis iki šiol nėra pranešusi apie konkrečios „AstraZeneca“ serijos, dėl kurios kilo klausimai Austrijoje, ar kitos serijos, kokybės problemas. Tokių pranešimų nebuvo. Antra, nė viena šalis nepriėmė sprendimo atšaukti vakciną iš rinkos. Trečias aspektas – nėra pagrindų tiekimo rinkai sustabdymui“, – sakė jis.
G.Andrulionis priminė, kad savaitės pradžioje Lietuva sustabdė skiepijimą tik viena „AstraZeneca“ vakcinos partija, kuri ir sukėlė įtarimų dėl kraujo krešulių po gautos informacijos iš Austrijos institucijų. Sprendimą dėl šių dozių naudojimo ketinama priimti kitą savaitę.
VVKT viršininkas aiškino, kad sustabdyti šią partiją Lietuvoje buvo nuspręsta, siekiant imtis papildomų atsargumo priemonių. Kartu G.Andrulionis pažymėjo, kad patys austrai toliau skiepija žmones kitomis „AstraZeneca“ vakcinos serijomis, o sustabdyta tik vakcinacija viena šio preparato partija.
„Priminsiu, kad vieną seriją, dėl kurios kilo klausimų Austrijoje, mes esame parekomendavę sustabdyti, ir tai galioja iki šiol. Mes tiesiog sulaukę galutinių atsakymų ir vertinimų siūlymą atstabdyti arba vėl pradėti vakcinuoti taip pat pateiksime, jeigu matysime, kad yra tinkami pagrindai.
Bet dėl visos „AstraZeneca“ vakcinos, nemanome, kad turi būti imamasi papildomų veiksmų, kadangi čia yra keletas dalykų. Mokslinio pagrindo stabdyti vakcinaciją visa „AstraZeneca“ vakcina nėra. Europos vaistų agentūra atliko vertinimus ir nesieja pranešimų iš valstybių narių dėl tromboembolijos atvejų su būtent vakcina.
Tromboembolijos atvejų daugiau vakcinuotųjų grupėje, negu šiaip įprastai populiacijoje, nebuvo. Registruotojas taip pat gavo tuos klausimus, įvertino labai įdėmiai visą informaciją ir papildomų veiksmų, tokių, kaip atšaukimas iš rinkos, taip pat nesiūlo“, – patikino VVKT viršininkas.
Lietuvoje nuo vakcinacijos pradžios, VVKT atstovų teigimu, nebuvo gautas nė vienas pranešimas apie galimus tromboembolijos atvejus.
Kodėl danai ryžosi tokiam sprendimui?
Danija ketvirtadienį pranešė dviem savaitėms stabdanti skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, nes kai kuriems pacientams suleidus šio preparato kraujyje susidarė krešulių. Tiesa, priduriama, kad toks sprendimas yra prevencinis, nes nenustatytas priežastinis ryšys tarp vakcinos ir krešulių.
VVKT atstovė Rugilė Pilvinienė, paklausta, kodėl danai visgi ryžosi laikinai stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“, nors Europos vaistų agentūra (EVA) nesieja pranešimų iš valstybių dėl tromboembolijos atvejų su šia vakcina, vertino tai kaip politinį, o ne mokslinį sprendimą.
„Žinote, labai sunku kalbėti apie tai, kodėl kaimynas gyvena kitaip, nei mes gyvename. Kiekvienos šalies sprendimai yra individualūs ir jie yra gerbiami. (...) Danams pasirodė, kad pas juos nutikęs mirties atvejis lyg ir prašosi tokio apsauginio sprendimo, apsaugančio jų visuomenę. Tiesiog kitos šalies kitoks požiūris į situaciją.
(...) Matyt, buvo priimtas daugiau politinis sprendimas, negu sprendimas, pagrįstas mokslinių tyrimų duomenimis ir moksline nuomone“, – teigė ji.
G.Andrulionis pridūrė, kad Danija nederino savo sprendimo stabdyti „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą 14 dienų su EVA. Panašų sprendimą vėliau priėmė ir Norvegija ir Islandija.
„Tai buvo greitas ir, ne paslaptis, kažkiek impulsyvus sprendimas, ir jie (danų vaistų agentūros atstovai, – aut.past.) apgailestavo, kad tos pozicijos nederino nei su EVA, nei su moksline pozicija, apie kurią mes kalbame, nei su kitomis valstybėmis narėmis.
Tai buvo individualus valstybės narės sprendimas ir jie tą sprendimą yra padarę 14-ai dienų. Tai yra laikinas pristabdymas, kas, vėlgi, žiūrint į įprastinę praktiką, netelpa į jokius rėmus. Tai yra impulsyvus atskiros šalies sprendimas.
Kokiu pagrindu, ar daugiau politiniu, ar siekiant maksimalaus atsargumo, mes negalime komentuoti, nes nesame gavę iš jų jokio oficialaus pranešimo, o visus sprendimus sužinome iš spaudos arba pokalbių metu“, – pažymėjo jis.
Viceministrė: skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina vyksta sėkmingai
Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė taip pat yra įsitikinusi, kad Lietuva kol kas neturi pagrindo stabdyti skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina, ji šalyje naudojama sėkmingai.
Anot jos, pranešimai apie pavojingus šios vakcinos šalutinius poveikius nėra patvirtinti. „Europos vaistų agentūra išplatino informaciją, kad vienokie ar kitokie atvejai šiuo metu neduoda jokio pagrindo manyti, kad tai yra susiję su būtent skiepijimu“, – tvirtino viceministrė.
Jos teigimu, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šiuo klausimu tarėsi su Europos Komisijos atstovais, atsakingais už vakcinavimo procesus, Vokietijos, Graikijos sveikatos apsaugos ministrais ir sutarė, kad reikia vadovautis EVA patvirtintais duomenimis.
Ž.Simonaitytė sakė, kad Lietuvoje skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina vyksta sėkmingai. „Žiūrint į duomenis, galbūt matėme lėtesnį įsivažiavimą skiepyti „AstraZaneca“ vakcina, bet dabar kokių nors didesnių problemų skiepijant šia vakcina nematome“, – kalbėjo ji.
„Be abejo, jeigu matysime, kad šitos vakcinos viena ar kita prioritetinė grupė nenori, galima svarstyti ir kitas galimybes tą vakciną naudoti (kitoms grupėms – BNS). Bet kol kas tam pagrindo neturime, nes matome, kad skiepijimas ja vyksta gana sėkmingai“, – teigė viceministrė.
Viena po kitos paskelbė stabdančios skiepijimą „AstraZeneca“
Danija ketvirtadienį pranešė dviem savaitėms stabdanti skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, nes kai kuriems pacientams suleidus šio preparato kraujyje susidarė krešulių.
Vis dėlto šalies pareigūnai atkreipė dėmesį, kad toks sprendimas yra prevencinis, nes šiuo metu nenustatytas priežastinis ryšys tarp vakcinos ir krešulių. Panašų sprendimą vėliau priėmė ir Norvegija bei Islandija.
Savo ruožtu Italija pranešė laikinai stabdanti skiepijimą viena „AstraZeneca“ vakcinų siuntą, tačiau ne ta pačia, dėl kurios tokį sprendimą priėmė Austrija, Lietuva bei kelios kitos Europos Sąjungos šalys.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija antradienį paskelbė sustabdžiusi skiepijimą viena „AstraZeneca“ vakcinos serija, gavusi informacijos iš Austrijos institucijų apie pavojingus šalutinius poveikius.
Pati Austrija šią savaitę laikinai sustabdė skiepijimą ABV5300 serijos „AstraZeneca“ vakcinų siunta po to, kai viena 49-erių moteris dėl kraujo krešėjimo sutrikimų mirė, o kitai 35 metų moteriai išsivystė plaučių embolija. Dėl šių reakcijų atliekamas tyrimas, siekiant išsiaiškinti priežastinį ryšį.
Europos vaistų agentūra (EVA) savo ruožtu teigia, kad preliminarus tyrimas parodė, jog „AstraZeneca“ vakcinų partijai negalima priskirti kaltės dėl šios moters mirties. Be to, EVA sako, kad pasiskiepijusiems asmenims kraujo krešulių susidarymo rizika veikiausiai nepadidėja.
Šiuo metu Lietuvoje naudojamos trys Europos vaistų agentūros patvirtintos COVID-19 vakcinos: „Pfizer“ ir „BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“.
