Statistikos departamento duomenimis, prasčiausia situacija šiuo metu yra Panevėžio, Kupiškio, Biržų, Švenčionių, Šalčininkų, Varėnos rajonų, taip pat Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė aiškino, kad į „juodąsias“ savivaldybes būtų draudžiama tiek įvažiuoti, tiek iš jų išvažiuoti be svarbios priežasties.
„Mūsų siūlymas būtų, kad, nepaisant to, jog judėjimas turėtų atlaisvėti tarp visų savivaldybių, bet, kalbant apie „juodąsias“ savivaldybes arba tas, kuriose susirgimų skaičius yra ženkliai didesnis, turėtų būti taikomas ribojimas atvažiuojant ir išvažiuojant iš šitų savivaldybių“, – nurodė ministrė.
Judėjimo ribojimų Lietuvoje, išskyrus į „juodąjį“ sąrašą pateksiančias savivaldybes, nebeliktų nuo kovo 16 dienos. Šiam sprendimui trečiadienį dar turi pritarti Vyriausybė.
Tiesa, „juodųjų“ savivaldybių, kuriose nuo kitos savaitės judėjimo ribojimai išliktų, sąrašas dar gali keistis, nes situacija bus vertinama tik sekmadienį, remiantis naujausiais duomenimis. „Pagal tai bus sprendžiama, kokiai grupei priklauso kokia savivaldybė“, – pažymėjo A.Bilotaitė.
Kartu vidaus reikalų ministrė pasidžiaugė, kad, nepaisant karantino atlaisvinimų, situacija dėl COVID-19 Lietuvoje stabilizavosi ir „nežymiai gerėja“, šalyje vėl fiksuojamas neigiamas pandemijos augimo pagreitis.
Testavimo apimtys netenkina, tačiau gali atsirasti papildoma paskata
Nagrinėjant galimybes atlaisvinti karantino suvaržymus atskirose savivaldybėse, dėl jose esančios nevienodos COVID-19 situacijos A.Bilotaitė yra užsiminusi apie būtinybę padvigubinti testavimo apimtis. Anot ministrės, nors praėjusią savaitę buvo matomas nedidelis progresas, jos vis dar nėra pakankamos.
„Mes matome, kad vis dar yra net keturios savivaldybės, kuriose testavimo apimtys nesiekia 1 proc. ir tik 11 savivaldybių, kuriose testavimo apimtys yra 2 proc. Todėl mūsų prašymas ir raginimas, kreipiantis į savivaldybes, kad jos aktyvintų šitą procesą ir tikrai yra galimybės savivaldybių vadovybėms paskatinti jų pavaldume esančias įmones, įstaigas, administracijas aktyviau testuotis.
Taip pat aktyviau įsitraukti į protrūkių kontrolę, kuri tikrai yra labai reikšminga ir svarbi“, – prašymą išsakė A.Bilotaitė.
Ministrės teigimu, tam, kad savivaldybės jaustų didesnę Vyriausybės paskatą gerinant situaciją, neblogus rodiklius demonstruojančiose savivaldybėse galėtų atsirasti tam tikri karantino švelninimo „bonusai“.
„Kai kuriose savivaldybėse mes tikrai matome gerėjimą ir yra siūlymas ieškoti motyvavimo priemonių, kurios būtų tam tikra paskata savivaldybėms, kuriose tiek susirgimų, tiek teigiamų testų skaičius yra žymiai geresnis. Jos gautų papildomus bonusus, susijusius su karantino atlaisvinimu“, – sakė A.Bilotaitė.
Kokios paskatos galėtų laukti, dar nežinia
Tačiau kokie konkretūs atlaisvinimai galėtų laukti pažangiausių savivaldybių, ministrė kol kas negalėjo atsakyti. Pasak jos, tam dar reikalingos papildomos diskusijos.
„Visi pritaria, kad motyvavimas ir kažkokie atskiri režimai turėtų būti, bet susitarti dėl konkrečių priemonių, kokios jos turėtų būti, jog nesukurtų traukos centrų ir joms būtų pasiruošta, tam dar reikia detalesnių ir gilesnių diskusijų“, – patikino ji.
A.Bilotaitė taip pat užsiminė, kad VESK posėdyje buvo pristatytas ir pilotinio kultūros įstaigų atvėrimo klausimas. Ministrė svarstė, kad kultūros įstaigos pirmiausia galėtų atsiverti savivaldybėse, kuriose situacija dėl koronaviruso yra geresnė, tačiau dėl to turės apsispręsti Vyriausybė.
Vasario pabaigoje Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo pabaigos, o judėjimo tarp savivaldybių kontrolę – iki kovo vidurio, išskyrus žiedines savivaldybės.
