Tokią išvadą dėl P.Gražulio penktadienį posėdžiavusi komisija patvirtino septyniems jos nariams balsavus „už“ ir vienam „prieš“.
Tuo metu „už“ V.Gapšio neliečiamybės panaikinimą balsavo aštuoni komisijos nariai, darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė nusišalino, du komisijos nariai nedalyvavo posėdyje.
Laikinoji Seimo komisija teikia išvadą, ar tenkinti prokuroro prašymus dėl imuniteto panaikinimo, o galutinį sprendimą priima visas parlamentas.
Kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Didelė žala
Generalinis prokuroras pakartotinai kreipėsi į Seimą prašydamas naikinti P. Gražulio teisinį imunitetą, kad būtų baigtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt neteisėtų politiko veiksmų. Praėjusios kadencijos parlamentas tokį prašymą jau buvo atmetęs.
Teisėsaugos duomenimis, P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.
Prokurorai teigia, kad padėdamas įmonei „Judex“ Seimo narys ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, dėl „Judex“ problemų buvo nuvykęs į Rusijos Karaliaučiaus sritį, kad paveiktų Rusijos pareigūnus, ragino verslininkus duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ už tai gavo turtinės naudos.
Generalinis prokuroras teigia, kad tokiais savo veiksmais parlamentaras menkino savo pareigų prestižą, Seimo autoritetą, sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą.
P. Gražulis kaltinimus neigia ir tvirtina, kad ši byla yra politinis susidorojimas.
Prokurorai dar 2016 metais siekė P. Gražulį apklausti kaip specialųjį liudytoją, bet jis atsisakė duoti parodymus.
Pernai birželį generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti parlamentaro neliečiamybę, tačiau tuomet parlamentas prašymą atmetė.
Prokuratūros teigimu, išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes, pernai rudenį ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas.
Tačiau, anot prokuratūros, pakartotinai kreiptis dėl P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo leidžia tai, kad parlamentaras prisiekė iš naujo po šiemet vykusių Seimo rinkimų.
Politinės korupcijos byla
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą dėl V. Gapšio imuniteto kreipėsi, kad Vilniaus apygardos teisme toliau būtų galima nagrinėti vadinamąją politinės korupcijos bylą. V. Gapšys šioje byloje teisiamas už prekybą poveikiu.
Penktadienį per laikinosios tyrimo komisijos posėdį V. Gapšys teigė, kad yra persekiojamas už Seimo nario veiklą.
„Aš vykdžiau Seimo nario veiklą ir esu už ją persekiojamas“, – tvirtino V. Gapšys.
Jo teigimu, pats prokuroras pripažįsta, kad jo veiksmai buvo teisėti, tačiau klaidingai interpretuojami.
„Seimo nario konstitucinė pareiga yra teisėtai veikti, ką aš ir dariau. Lygiai taip pat Seimo narys turi konstitucinę teisę siekti, kad kiti pareigūnai taip pat teisėtai veiktų. (...) Tačiau prokuroras paima mano kitą teisėtą veikimą, mano, kaip Darbo partijos rinkimų štabo vadovo veiklą, ir suplakęs kelias teisėtas veiklas į vieną, tai paverčia nusikaltimu“, – teigė V. Gapšys.
Politikas tvirtino, kad teisėsauga ilgą laiką prieš jį, naudodama kriminalinės žvalgybos veiksmus, ištraukė atskirus epizodus, juos interpretavo ir sudėjo į vieną bylą.
„Ilgą laiką stebėdami mano teisėtus veiksmus, iš vienų metų paima vienus dalykus, iš kitų mėnesių ar metų paima kitus dalykus, tuos dalykus sumeta į krūvą, kurie nebūtinai net yra susiję, ir paverčia tai nusikaltimu“, – sakė V. Gapšys.
„Jeigu bent vieną iš jūsų metus pasektų ir paimtų jūsų sausio mėnesio pokalbį ir gruodžio mėnesio pokalbį, greičiausiai tikrai surastų galimybę ką nors sugalvoti ir vieną suplakus su kitu padaryti tai nusikalstama veika“, – teigė politikas.
Posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius savo ruožtu informavo, kad nė vienoje šios bylos stadijoje nebuvo keliamas klausimas dėl politinio Seimo nario persekiojimo.
„V. Gapšys jokioje bylos stadijoje (...) nėra niekada teigęs, jog tai yra koks nors politinis ar politikų inspiruotas susidorojimas su juo kaip su politiku“, – sakė prokuroras.
Pareigūno teigimu, V. Gapšys kaltinamas prekyba poveikiu, kad susitarė, pažadėjo ir priėmė 12,1 tūkst. eurų ir 15 tūkst. eurų trečiųjų asmenų naudai už tai pažadėdamas kyšio davėjui – buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskui – paveikti kitus valstybės tarnautojus ir institucijas, kad jie priimtų koncernui naudingus sprendimus.
J. Laucius pranešė, kad ši politinės korupcijos byla jau yra įžengusi į baigiamąją stadiją.
„Jeigu atsitiktų taip, kad būtų nuspręstų nenaikinti Seimo nario teisinės neliečiamybės, Vytauto Gapšio atžvilgiu baudžiamoji byla būtų nutraukta“, – sakė prokuroras.
Anot jo, taip pat sustotų procesas dėl Darbo partijos, kaip juridinio asmens, atsakomybės.
Kita vertus, J. Laucius atkreipė dėmesį, kad jeigu kada nors V. Gapšys prarastų teisinį imunitetą, procesas būtų atnaujintas.
Seimo narys savo ruožtu laikinosios komisijos prašė prieš priimant sprendimą išsireikalauti papildomos medžiagos, siūlė apklausti papildomus žmones. Komisija šiuos prašymus atmetė.
Vadinamojoje „MG Baltic“ korupcijos byloje yra epizodas, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis 2015–2016 metais, įtariama, iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius tuometiniam Seimo nariui V. Gapšiui.
Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padarytos nuolaidos transliuojant Darbo partijos reklamą per koncernui priklausančias televizijas, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Už tai esą V. Gapšys siekė paveikti Darbo partijos narius, valstybės pareigūnus, „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, kad jie veiktų koncerno interesais.
Šioje baudžiamojoje byloje iš viso teisiami penki fiziniai ir trys juridiniai asmenys.
