Prieš metus Kauno savivaldybė ėmėsi akcijos, kurios tikslas buvo paraginti išvykusius grįžti į gimtąjį miestą. Labiausiai buvo nusitaikyta į Vilniuje įsikūrusius, sostinėje darbo radusius kauniečius.
Juk ne veltui rimtai juokaujama, kad pusė lietuviškai kalbančių vilniečių – vakarykščiai kauniečiai, kita pusė – neseniai buvę kaimiečiai.
Sostinėje buvo pakabinti socialinės reklamos plakatai „Kaunieti, gal jau laikas namo?“
Parašė net iš užsienio
Šio projekto kuratorė Aušrinė Vaščėgaitė tikino, kad akcija sulaukė didelio susidomėjimo.
„Nors plakatai buvo iškabinti tik Vilniuje, sulaukėme laiškų ir iš kitų miestų, taip pat iš Jungtinės Karalystės ir Airijos. Iš viso gavome per 5 tūkst. laiškų“, – teigė A.Vaščėgaitė.
Visi išeiviai iš Kauno galėjo atsakyti ir į specialų kauniečio testą. Jame buvo pateikta klausimų ir iš tų laikų, kai Kaunas išgyveno didžiausią iškilimą tarpukariu, taigi laikinosios sostinės epochoje, ir su šmaikščia nuoroda į mitus apie Kauną prieš dešimt ir daugiau metų.
„Norėjome, jog emigravę kauniečiai atkreiptų dėmesį, kad miestas iš pagrindų pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį, kad gatvės jau lygios, o į restoranus nebevaikšto jauni treningais vilkintys žaliūkai“, – kalbėjo A.Vaščėgaitė.
Iš atsakiusiųjų į testą burtais buvo atrinkta 10 dalyvių, kuriems įteiktas „Kaunastic“ dovanų kuponas, leidžiantis pasirinkti norimą pramogą, pavakarieniauti ir pernakvoti viename Kauno viešbučių.
Kaune – pigiau ir patogiau
Dviem specialiais prizais – megztiniais, ant kurių išraitytas Kauno vardas, apdovanotos ir dvi garsios iš Kauno kilusios moterys. Šios dovanos atiteko stilistei Agnei Jagelavičiūtei ir televizijos bei renginių vedėjai Indrei Kavaliauskaitei-Morkūnienei už tai, kad ir jos atkreipė dėmesį į akciją ir pildė kauniečio testą.
Tuo metu Vilniuje dar tik 4 metus gyvenanti gydytoja rezidentė Ieva Drobavičiūtė sakė jau pasiilgusi Kauno ir laukia, kada galės grįžti į gimtąjį miestą.
„Vilnius – gražus miestas, tačiau mane trikdo tai, kad dalis Vilniuje gimusių ir augusių gyventojų iki šiol nemoka lietuviškai“, – stebėjosi jauna medikė.
Ievos, prisiekusios dviratininkės, akimis, Kaune daug geriau sutvarkytas dviračių eismas.
„Važinėdama Kaune dviračiu arba paspirtuku jaučiuosi saugiai, kaip lygiavertė eismo dalyvė, o sostinėje tenka nardyti tarp signalais spygaujančių automobilių“, – kalbėjo moteris.
Anot I.Drobavičiūtės, Laisvės alėja tapo daug tvarkingesnė nei anksčiau, bet susidaryti išsamų vaizdą dar sunku, kol nebaigti gretutinės Kęstučio gatvės restauracijos darbai.
Tačiau, jos nuomone, jau dabar galima pasidžiaugti ir vadinti šedevru rekonstruotą Vienybės aikštę.
„Vaikščiodama po Vienybės aikštę jaučiuosi tarsi išsivysčiusios Vakarų Europos šalies didmiestyje. Baltos spalvos gausa suteikia aikštei šviesos, švaros įspūdį“, – teigė I.Drobavičiūtė.
Taip pat ji pastebėjo, kad Kaune pragyvenimas pigesnis, o viešojo transporto sistema sutvarkyta geriau nei Vilniaus.
Atsikratė buvusio įvaizdžio
Vytauto Didžiojo universiteto politologijos docentas Bernaras Ivanovas sakė abejojantis, kad Kauno valdžios inicijuota akcija išvykėlius įkvėpė grįžti į Kauną.
„Jeigu žmonės ir pradėjo grįžti į Kauną, tai ne dėl savivaldybės viešųjų ryšių akcijos, o todėl, kad įsisiūbavo miesto plėtra, atsirado naujų darbo vietų. Valdžios iniciatyvos iš viršaus retai kada būna sėkmingos“, – pabrėžė B.Ivanovas.
Politologas atkreipė dėmesį, kad kauniečio teste buvo nemažai klausimų apie tarpukario laikų Kauno, kaip laikinosios sostinės, klestėjimą: buvo klausiama, apie ką dainavo legendinis dainininkas Danielius Dolskis dainoje „Elyt, tu meili...“, kuris bohemos atstovas kukuodavo įsilipęs į medį Laisvės alėjoje, kokia buvo lietuviško lėktuvo ANBO šifruotė.
Mokslininkas mano, kad gerai, kai tokios akcijos primena miesto istoriją, bet nereikia užmiršti, jog tarpukaris vertintinas nevienareikšmiškai.
B.Ivanovas pabrėžė ir tai, kad Kauno, kaip budulių ir mafiozų miesto, neigiamas įvaizdis jau neatitinka tikrovės, jaunoji karta vargiai pamena klestėjus tokią nuomonę.
O jeigu atsklinda atgyvenusių pašaipų Kauno adresu, tai, pasak politologo, iš užkietėjusio, bet seklaus mąstymo interneto naršytojo, kuris įžiebęs diskusiją socialiniuose tinkluose mano kalbantis su mažu draugų būreliu, užsimiršęs, kad jo įrašus gali matyti dešimtys ar net šimtai.
Duomenų apie grįžusius neturi
Taigi duomenų, kiek buvusių kauniečių atsiliepė į raginimą grįžti į gimtąjį miestą, kol kas nėra.
Tačiau akcijos „Kaunieti, gal jau laikas namo“ kuratorė A.Vaščėgaitė tikino, kad buvo gauta elektroninių laiškų, kuriuose klausta, kur ir kaip Kaune sužinoti apie laisvas darbo vietas.
Galbūt kai pasibaigs jau daugelį išvarginusios spūstys dėl gatvių remonto, tarsi vandenys Nemunu ir Nerimi Kauną užplūs kažkada savo miestą palikę kauniečiai?
