Profesionalus agronomas, kuriam dabar 62-eji, Seimo pirmininku tapo po triuškinančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pergalės 2016 metų rinkimuose.
„Daug išmokau, todėl dabar man būtų gerokai lengviau dirbti Seimo pirmininku“, – po balsavimo svarstė V.Pranckietis.
Jis atsargiai vertino galimybę išlikti užimamose pareigose, nes tai turėtų nuspręsti koaliciją sudariusių partijų vadovybė. Seimo primininkas taip pat tikino nenorintis prognozuoti, kas formuos valdančiąją daugumą.
„Gali būti 2-4 politinės jėgos“, – mano V.Pranckietis.
Jis labiausiai norėtų, kad Seime neliktų šūkautojų, kurie atsidūrę garbingoje institucijoje atvirai iš jos tyčiojasi ir tokiu būdu rinkėjai baudžia visą šalį.
Ankstesnių šalyje vykusių rinkimų metu V.Pranckietis jų baigtį nuspėdavo gerokai tiksliau negu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kuris savo vadovaujamai partijai prognozuodavo didelę sėkmę.
– Ar šių metų Seimo rinkimai baigsis panašiai, kaip prognozuoja socialinės apklausos?
„Gali būti ir kitaip. Kviesdamas žmones į rinkimus aš sakiau, kad atėjus 20 procentų daugiau rinkėjų, Seimo sudėtis būtų visiškai kitokia negu prognozuojama. Šito Lietuvai ir linkiu“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
– Ką veiksite, jeigu išvis nebūsite išrinktas į Seimą?
„Dirbsiu seneliu, labai geras darbas“, – juokėsi V.Pranckietis, kuris turi net 4 anūkus – dvi mergaites ir du berniukus.
V.Pranckietis daug metų dirbo Aleksandro Stulginskio universitete, garsėjo aktinidijų tyrinėjimu ir pelnė profesoriaus vardą. Sekmadienį jis pranešė neplanuojantis grįžti į universitetą.
V.Pranckietis buvo senas LVŽS narys, renkamas į Kauno rajono tarybą.
Pernai jis paliko partijos gretas po konflikto su LVŽS pirmininku R.Karbauskiu, kai pasirašius naują koalicijos sutartį, nesutiko užleisti Seimo pirmininko posto.
Artėjant rinkimams V.Pranckietis priėmė kvietimą prisijungti prie Liberalų sąjūdžio.
