Mat kitų metų pradžioje Latvijos sostinėje ketinama atidaryti didžiausią Baltijos šalyse kongresų centrą. Be abejo, tai suteiks Rygai konkurencinį pranašumą ir leis įtvirtinti lyderystę Baltijos regiono rinkoje.
„Užsienio renginių organizatoriams jau prieš kelerius metus buvo pristatyta, kad netrukus Vilnius turės naują kongresų centrą, kuriame bus galima rengti konferencijas dideliam dalyvių skaičiui, todėl nuolat sulaukiame užklausų šia tema. Kongresų centrą atidarius Rygoje, šie regionu besidomintys užsakovai gali pasirinkti Latviją“, – tokie optimizmu nedvelkiantys I.Romanovskienės pamąstymai.
Kodėl ji taip išgyvena dėl konferencijų, kongresų? „Go Vilnius“ vadovė tai iliustruoja skaičiais.
Praėjusiais metais vien Vilniuje vyko 600 tarptautinių renginių, kurių bendra ekonominė vertė šaliai siekė 57 mln. eurų.
„Go Vilnius“ analizės duomenimis, visi šie renginiai sukūrė 100 tūkst. laikinų ir virš 2000 nuolatinių darbo vietų, iš įvairių su šiais renginiais susijusių veiklų surinkti beveik 9 mln. eurų mokesčių.
Tačiau šie skaičiai galėtų būti dešimtis kartų didesni. Vilnius jau dabar semtų milijonus, jeigu būtų laiku rekonstruoti Sporto rūmai ir paversti kongresų centru.
Planuota, kad Sporto rūmai bus rekonstruoti 2018-aisiais, o kongresai, konferencijos ir kultūros renginiai juose vyks jau šiemet. Bet kaip iš visų didngų projektų Vilniuje išėjo šnipštas.
Įstrigo viešųjų pirkimų procedūros, jomis susidomėjo teisėsauga. Žodžiu, niek naujo – rekonstrukcijos pabaigos terminas atidėtas porai metų – iki 2021-ųjų. Žadama, kad tik 2022 metais atnaujintame pastate vyks įvairūs renginiai.
Žvelgiant į nacionalinio stadiono griaučius, sustojusias Lazdynų baseino statybas, kas dabar tiki, kad būsimame kongresų centre kasmet įvyks ne mažiau kaip 10 tarptautinių konferencijų ir kongresų, tiek pat koncertų bei kitų kultūros renginių, kuriuose turėtų apsilankyti ne mažiau kaip 15 tūkst. žmonių?
Daugiau nei dešimtmetį uždaryti Sporto rūmai dūla, o I.Romanovskienė skaičiuoja nuostolius.
Juk kaip kitaip pavadinsi tai, ką Vilnius lengva ranka atiduoda kitiems miestams?
Tenka pripažinti, kad Vilnius lieka mažų renginių vieta: vidutinis tarptautinio renginio dalyvių skaičius praėjusiais metais buvo vos 113.
Tad jie sukuria mažiau tiesioginės ekonominės vertės nei didieji renginiai. O jų nebus, kol trypčiosime prie apleistų Sporto rūmų, niekaip nevirstančių kongresų centru.
Taip ir graibysime po keliasdešimt ar kelis šimtus tūkstančių eurų rengdami nereikšmingas konferencijas, o Ryga iš vieno didesnio renginio jau kitąmet uždirbs ne mažiau kaip 1,5 mln. eurų.
