Į Anykščių rajoną prie Karališkių ežero riedėjo automobiliai iš visos šalies. Erdvi kaimo turizmo sodyba, išpuošta medinėmis skulptūromis, dvi dienas buvo tapusi saugiausia vieta Lietuvoje. Čia vyko prokurorų sąskrydis.
Prabangioje sodyboje svečiams pramogų – iki soties. Galima smėlėtu krantu bristi maudytis į ežerą, šokinėti nuo lieptų, irstytis valtimi, minti vandens dviračius, žaisti krepšinį, žvejoti. Už visos sodybos nuomą prašoma nuo 300 iki 1700 eurų per parą.
Šventėje pramogavo ir E.Pašilis, ir jo dukters krikštatėvis Julius Gelumbauskas.
Abu pareigūnai – iš Ukmergės, anksčiau yra kartu dirbę.
Generalinis prokuroras neseniai J.Gelumbauską paskyrė Panevėžio apylinkės prokuratūros vadovu, nors per atranką jis surinko mažiausiai balų.
„Tokie sąskrydžiai rengiami kas kelerius metus. Į Anykščių rajoną suvažiavo apie 200 žmonių. Vyko varžybos, šokiai. Iš savo kišenės mokėjome maždaug po 60 eurų. Bet man nė į galvą neatėjo pasidomėti, kieno ta sodyba“, – pasakojo pareigūnas, dirbantis ne sostinės, o kito miesto prokuratūroje.
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad 2017 metų rugsėjo pabaigoje prokurorų sąskrydis buvo surengtas kaimo turizmo sodyboje, kuri priklauso su J.Gelumbausku giminystės ryšiais susijusiam asmeniui.
Tais metais E.Pašilis skyrė J.Gelumbauską vadovauti Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriui. Per konkursą iš trijų kandidatų ukmergiškis ir tada buvo surinkęs mažiausiai balų.
„Gal jis iš mūsų sąskrydžio pasipelnė arba tokiu būdu nusipirko aukštas pareigas? Specialiųjų tyrimų tarnyba turėtų ištirti, ar tai nebuvo prekyba poveikiu!“ – dėstė vienas sostinės prokurorų.
Dalis pinigų į sodybos sąskaitą buvo pervesta iš Generalinės prokuratūros iždo.
„Iš prokuratūros biudžeto šiam renginiui buvo skirta 2949,49 eurai. Iš jų 1200 eurų – apgyvendinimo paslaugoms“, – paaiškino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Pamalonino prezidentę
„Lietuvos ryto“ atskleisti nepotizmo faktai, kaip E.Pašilis stumia dukters krikštatėvį karjeros laiptais, kaip jie medžioja Ukmergėje ir kokių pažinčių turi Prezidentūroje, pribloškė kitus prokurorus.
Jie teigė supratę, kodėl 35 metų J.Gelumbausko ir 45 metų E.Pašilio tandemą viešai užstojo Prezidentūra. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė suskubo pranešti, kad pasitiki E.Pašilio pateiktu paaiškinimu dėl J.Gelumbausko paskyrimo.
Ukmergėje nebuvo paslaptis, kodėl šiems pareigūnams pučia palankūs vėjai iš Prezidentūros.
J.Gelumbausko ir prezidentės patarėjos Linos Antanavičienės tėvų sodybos – kaimynystėje. Nors ji žurnalistei neigė pažintį su pareigūnais, kitiems ukmergiškiams tai sukėlė šypseną.
Įdomus sutapimas, kad ukmergiškis teisėjas E.Pašilis buvo paskirtas generaliniu prokuroru netrukus po to, kai prezidentės vyriausiąja patarėja pradėjo dirbti L.Antanavičienė, taip pat kilusi iš Ukmergės.
E.Pašilio pavaldiniai nerinko žodžių: „Visi Generalinėje prokuratūroje žinojo, kaip dalijami aukšti postai. Mes juokaujame: jeigu kandidatas suderintas su Prezidentūra, tada eis kaip per sviestą.“
Matyt, ne atsitiktinai per neseniai Vilniuje minėtą prokuratūros šimtmetį E.Pašilis Prokuratūros garbės ženklu pirmiausia apdovanojo ne gerai dirbančius pareigūnus, bet D.Grybauskaitę.
Po to prokuratūros elitas ir svečiai atšventė sostinės centre. Už kavinės paslaugas iš prokuratūros biudžeto atseikėti 2004 eurai.
Pribloškė vadovo melas
Prokurorus pribloškė ir „Lietuvos ryto“ atskleistas faktas, kad generalinis prokuroras viešai melavo. E.Pašilis pateisino J.Gelumbausko paaukštinimą tikindamas, kad jis nėra jo draugas, o esą turi vertingos patirties. Neva jis kelerius metus yra dirbęs diplomatinėje tarnyboje.
J.Gelumbauskas antrino E.Pašiliui. Jis net pasijuto be kaltės apkaltintas, o apie prieš 13 metų vykusias krikštynas teigė, kad tai buvo spontaniškas žingsnis: „Tiesiog manęs paprašė, ir sutikau.“
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad J.Gelumbauskas niekada nėra dirbęs diplomatinėje tarnyboje ekonomikos patarėju-padėjėju, nors taip skelbėsi. Jis dvejus metus dirbo tik raštvedžiu Lietuvos ambasadoje Latvijoje.
Į žurnalistės paklausimą, kuo iš tiesų yra dirbęs ambasadoje, J.Gelumbauskas neatsakė.
Tačiau jis į socialinį tinklą įkėlė savo nuotrauką, darytą prie Eiffelio bokšto Paryžiuje.
Balandžio 8–12 dienomis prokuroras buvo išvykęs į komandiruotę Prancūzijoje – dalyvavo mokymuose „Kova su nelegalių imigrantų pagalbininkais“.
Dalį komandiruotės išlaidų padengė organizatoriai, o Generalinė prokuratūra jam išmokėjo dalį dienpinigių.
J.Gelumbauską generalinis prokuroras paskatino ir 2016 metų spalio 28 dieną – įteikė padėką.
Išvyko į mokymus JAV
Kai balandžio 13-ąją E.Pašilio melas iškilo į viešumą, jis daugiau kaip trims savaitėms išvyko į komandiruotę Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Generalinis prokuroras šiuo metu dalyvauja mokymuose pagal tarptautinę lyderystės programą. Komandiruotės išlaidas apmokėjo programos rengėjai.
E.Pašiliui ši komandiruotė padėjo išvengti naujų žiniasklaidos klausimų.
„Atsakyti į jūsų pateiktus klausimus negalime“, – teigė Generalinės prokuratūros atstovai, patvirtinę, kad jų vadovo komandiruotė truks iki gegužės 5 dienos – beveik iki naujų prezidento rinkimų.
„Buvęs generalinis prokuroras Antanas Klimavičius (ėjo pareigas 2000–2005 m. – Aut.) buvo nurodęs baigti žaidimus su ilgomis komandiruotėmis, su tarptautinės prokurorų asociacijos renginiais, nes ten tik pramogaujama.
O E.Pašilis yra skridęs, pavyzdžiui, į Aziją vos ne mėnesiui ir rimtu veidu aiškino, kaip tai gerai“, – stebėjosi „Lietuvos ryto“ šaltinis iš Generalinės prokuratūros.
Pasijuto baudžiauninkais
Nors E.Pašilis dabar yra nepasiekiamas ir neatsako į žurnalistų klausimus, tyla jam netapo gera byla.
Paprastai nekalbūs prokurorai žurnalistei atskleidė naujų skandalingų faktų, kam parankus kišeninis generalinis prokuroras ir kaip aukščiausi politikai kišosi į bylų tyrimus.
„Mus pavertė baudžiauninkais. Pastaruosius metus mūsų šalyje vykdomas teisingumas nedaug kuo skyrėsi nuo padėties Rusijoje“, – šokiravo prokurorai.
Jiems skaudu matyti, kaip smarkiai teisėsaugoje susijaukė vertybės, kaip politikai manipuliuoja bylomis.
„Mano dukra nori išvykti iš Lietuvos. Žmonės bėga iš gimtinės ne todėl, kad nėra teisingumo. Jie bėga, nes valdžia į žmones žiūri kaip į vergus.
Jeigu aukšti politikai nesikištų į bylas, jei turėtume stiprų nepriklausomą generalinį prokurorą, tiek daug žmonių nebūtų išvykę.
Aukšti politikai pasijuto dievybėmis. Jie kapoja galvas, kad žinotume savo vietą. Jie baudžia arba papirkinėja. Bet mes – ne vergai!
Prancūzai sugeba teisti savo prezidentą (buvusiam Prancūzijos prezidentui Nikolas Sarkozy pareikšti kaltinimai dėl korupcijos ir neteisėto jo rinkimų kampanijos finansavimo. – Aut.).
O mūsų šalyje dar gajus sovietinis palikimas, aukšti politikai veda šalį Rytų kryptimi“, – kalbėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys.
Bylos – į Prezidentūrą?
Generalinėje prokuratūroje sklando kalbos, kad bylos dar prie ankstesnio vadovo galėjo būti vežiojamos į S.Daukanto aikštę.
„Vienareikšmiškai – ne“, – teigė buvęs generalinis prokuroras Darius Valys, paklaustas apie bylų vežiojimą į Prezidentūrą.
Kiti pareigūnai svarstė, kad tai būtų galima patikrinti, nes turėtų būti išlikę registracijos įrašai bylose, o tarnybiniuose „Toyota“ automobiliuose yra sekimo sistema GPS. Iš jos prokuratūros darbuotojai matė, kokiu maršrutu kursavo tarnybiniai automobiliai.
„Viena tokių bylų, kuri galėjo būti vežama į Prezidentūrą, – apie įvykius Garliavoje. Iš Prezidentūros blaškymosi buvo matyti, kad ten galėjo būti žinoma bylos medžiaga. Jei Prezidentūra kišo nagus prie bylos, vadinasi, buvo vykdoma nusikalstama veika!
Gal todėl Garliavos skandalo kurstytojai buvo taip aukštai iškėlę galvas, rengė prieš teisėsaugą išpuolius vos ne su karstais? Kadangi kai kurie aukšti politikai buvo jų pusėje, mes norėjome trauktis iš prokuratūros“, – pasakojo kitas šaltinis apie bylą, kuri prieš dešimtmetį suskaldė Lietuvą.
„Lietuvos rytas“ paklausė prezidentės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės, ar Prezidentūra yra prašiusi bylų, ar darė joms įtaką.
Atėjo atsakymas: „Prezidentūra gerbia Konstitucijoje numatytą teisėsaugos institucijų nepriklausomumą, todėl niekada nesikišo ir nesikiša į jokių bylų tyrimą.“
Sulaikymai – tarsi šou
Su žurnaliste susitikę skirtingų miestų prokurorai prabilo ir apie triukšmingas, bet galiausiai subliūkštančias bylas. Tokių itin padaugėjo. Dalį jų pareigūnai vadina užsakomosiomis.
Neretai tokios bylos pradedamos viešais sulaikymais, kuriuose dalyvauja specialieji (STT) agentai. Prokurorai tarpusavyje šią tarnyba vadina PUT (politinių užsakymų tarnyba).
„Lietuvos ryto“ pašnekovai atkreipė dėmesį į triukšmingą teisėjų ir advokatų sulaikymą šių metų vasario mėnesį. Teisme laisvai vaikštinėjo kontrabandininkų karaliumi tituluojamas Vilius Karalius, o garbaus amžiaus teisėjai ir advokatai buvo vedami surakinti kaip pavojingi recidyvistai.
Kartais vienam naujienų portalui specialiai būna nutekinama informacija apie būsimą žinomo asmens sulaikymą, nors tai yra neteisėta ir nevyksta jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje.
„Tai yra raganų medžioklė, asmuo atiduodamas nuteisti miniai. Toks teisingumas – iškreiptas“, – kalbėjo didelę patirtį turintys prokurorai.
Jie paminėjo ir „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus Gedvydo Vainausko sulaikymą sostinės centre 2016 metų vasario 29-ąją. STT agentai dienraščio vadovą apsupo išėjusį iš kavinės, praeiviams matant. Vieno naujienų portalo fotografas, buvęs čia pat, sulaikymą įamžino ir paviešino.
Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vadovas J.Rėksnys svarstė, kad tokie šou elementai, informacijos nutekinimas parodo, kad į teisėsaugos darbą kišasi politikai.
„Kai kam iš politikų tokie šou patinka, kitaip būtų išsiaiškinta, kas nutekino informaciją. Taip pasiekiamas trumpalaikis efektas, nes dalis visuomenės krykštauja.
Tačiau toks požiūris į žmogų ir į teisingumą parodo mūsų valstybės vadovų, atsakingų už aukščiausių teisėsaugos pareigūnų paskyrimą, žemą lygį.
Mūsų šalyje žmonės per pastaruosius metus nuteisiami iš anksto, net nesulaukę teismo. Nemažai tų žmonių jau išteisinti, bet ar nors vieno jų atsiprašyta?“ – klausė prokuroras J.Rėksnys.
Nurodymai – pareikšti įtarimus
– Ar generalinio prokuroro E.Pašilio sprendimas paskirti dukters krikštatėvį vadovauti Panevėžio apylinkės prokuratūrai jums tapo staigmena? – paklausiau J.Rėksnio, kuris yra ir Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas.
– J.Gelumbausko paskyrimas buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus. Nes ankstesnės vadovės rezultatai buvo geriausi iš visų, esančių tokioje pozicijoje. Visam kolektyvui buvo šokas.
Pareigūnams pikčiausia, kad tokios atrankos vyksta neskaidriai ir neaišku, kodėl senasis vadovas tapo netinkamas.
Tai – ir pasityčiojimas iš komisijos. Kam žmonės sėdi visą dieną, vargsta, skaičiuoja balus?
– Prokurorai dėl nepotizmo ketino parengti viešą kreipimąsi. Jo projekte minima ir daugiau abejotinų paskyrimų, pavyzdžiui, kaip karjerą padarė generalinio prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko žmona.
– Jeigu mano žmona dirbtų prokuratūroje, ji čia karjeros nedarytų. O jei darytų, atsistatydinčiau. Nes neturi iškilti nė menkiausių įtarimų.
Jeigu generalinis prokuroras būtų kaip politinė figūra, galėtų susirinkti savus žmones į aukštus postus niekam nieko neaiškindamas. Bet tada prokurorus – nuo apygardų prokurorų pavaduotojų iki žemesnes pareigas einančių – turėtų atrinkti komisija.
Lietuvoje valstybinėse institucijose net atsirado nauja kyšio forma – papirkinėjama postais, skiriama į geras pareigas užsienyje, Europos Sąjungos institucijose.
Per kelerius metus žmogaus finansinė padėtis pagerėja, jis gali grąžinti būsto paskolą. Bet ar tai – ne korupcija?
– Kodėl Prezidentūra vis pasirenka minkštus generalinius prokurorus?
– Prezidentūrai paranku turėti kišeninį prokurorą, per kurį ji susitvarkytų savo bylas.
Iš Prezidentūros mums grūmoja, kad nedrįstume kelti klausimo dėl nepriklausomo generalinio prokuroro.
Politikai vidutinybės nepakenčia protingesnių už save. Jie skiria į postus dar žemesnio intelekto asmenis, kurie savo parankiniais skiria tokius pat kaip jie.
Dabar mes išgyvename ne Baltijos tigrų, o šiukšlynų katinų periodą. Mums lieka konkuruoti ne su latviais, o su baltarusiais ir savo politikus eksportuoti į Šiaurės Korėją.
Iš Rusijos tyčiojamasi, kad ten – Putino asmenybės kultas. O apie ką pas mus sukurtas filmas „Valstybės paslaptis“?
– Negi bylų tyrimus galima vairuoti?
– Juk taip ir buvo padaryta vadinamoji CŽV kalėjimo byla! Prezidentė žaidė prieš Lietuvą per ankstesnį prokuratūros vadovą.
Atsirado byla, ji buvo vilkinama. Todėl mes ir gavome į kaulus Europos žmogaus teisių teisme.
Lietuvai buvo užnerta kilpa (nors nebuvo realių įrodymų, 2018 m. Lietuva įpareigota sumokėti 130 tūkst. eurų iš Saudo Arabijos kilusiam palestiniečiui Abu Zubaydah, po to prieš Lietuvą skundą padavė kitas teroristų grupuotės „Al Qaeda“ lyderis. – Aut.).
Kai galiausiai supranti, kam tai buvo naudinga, apima siaubas.
– Negi ta byla tebuvo žaidimas, kažkieno įnoris? Kam tai naudinga?
– Apie tai bijoma viešai kalbėti, nes yra žmonių, kurie pasipriešino ir dėl to nukentėjo.
Ant tokių užsiundomos tarnybos, juos terorizuoja žvalgybininkai, vyksta susidorojimai.
Kreiva reforma buvo reikalinga tam, kad prokurorai būtų apspardyti, įbauginti, bijotų sakyti savo nuomonę.
Prasmūgiuota buvo per apatinę grandį, kad visus paverstų avinais. Tai tas pat, jei girtas mužikas priluptų šunį, išmuštų dantis, o kitądien priekaištautų, kodėl jis neloja ir nesaugo namų. Bet normalus šeimininkas šuns nemuša.
Dėl to, kad politikai manipuliuoja teisingumu, Lietuva nė iš tolo nepanaši į tokią Europos Sąjungos valstybę, kurioje žmogus gerbiamas, jo nuomonė išklausoma.
Neseniai skaičiau komentarą, kuriame buvo paklausta: ar žydai būtų galėję išsirinkti savo prezidentu SS pulkininką? Niekada. O lietuviai sugebėjo. Todėl mes tiek metų ir gyvename štai taip.
– Jūs – ne pirmasis pareigūnas, iš kurio tenka išgirsti, kad susidorojama su tais, kurie pasipriešina sistemai. Kaip tai vyksta?
– Sugalvojama, kaip neparankų pašalinti. Tam tikrų tarnybų vadovams nurodoma pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus, tyrimą. Pakanka, kad neįvardytas informacijos šaltinis ką nors praneštų, tarkime, kad asmuo paėmė kyšį. Imama klausytis jo pokalbių.
Vien informacija, kad prieš asmenį buvo vykdomi tokie veiksmai, gali sutepti jo reputaciją.
Kai kurie aukšti politikai labai greitai išmoko tokias pamokas. Buvo paduodamas sąrašas žmonių ir liepiama jiems pareikšti įtarimus, nors tam nebūdavo pagrindo. Tada informacija numetama žiniasklaidai. Kaip žmogus po to nusiplaus dėmę?
Teisme skambėjo plojimai
– Jeigu tokia šiurpi padėtis, kodėl tam nebuvo pasipriešinta?
– Mes siūlėme variantą, kurį patvirtinus politikai nebegalėtų daryti įtakos prokuratūrai – prokurorai visuotiniame susirinkime išrinktų tris kandidatus, tarp kurių galėtų būti ir teisėjas.
Jeigu prezidentas per mėnesį iš to sąrašo nepaskirtų nė vieno, pirmasis automatiškai taptų generaliniu prokuroru.
Tokiu vadovu pareigūnai pasitikėtų ir tikėtų, kad jis sąžiningai juos baus. Jis nebūtų kaip buvęs vadovas D.Valys, kuris gyrėsi pradėjęs maždaug 600 tarnybinių patikrinimų prieš pareigūnus.
Iš tiesų buvo vykdomos represijos, žmonės dirbo įtampos sąlygomis. Todėl penkiasdešimtmečius prokurorus pakerta infarktai.
– Ar tiesa, kad neseniai infarktą patyrė žinomas vidutinio amžiaus prokuroras, į teismą ėjęs dėl korupcijos bylos, susijusios su krepšiniu?
– Taip. Sveikatos neprideda, kai iš pareigūno reikalaujama palaikyti kaltinimą, nors jis juo nėra įsitikinęs. Kai prokuroras teisme turi sakyti tai, kuo netiki, jį drasko iš vidaus.
Teismai įrodymų kartelę užkėlę labai aukštai. Buvo atvejų, kai nužudymo ir panašiose bylose sugebėjome įrodyti kaltę netiesioginiais įrodymais – atmetimo būdu. Bet visai kas kita – užsakytos politinės bylos. Kai kuriuos tokius užsakymus vertėtų ištirti atskirai.
– Ar yra prokurorų, kurie pagal politikų valią sukurptose bylose galiausiai atsisako pareikšti kaltinimus?
– Vienas prokuroras matė, kad sukurptoje byloje nėra įrodymų.
Jis manęs paklausė: „Jeigu teisme pasakyčiau tai, ką manau?“
Patariau elgtis taip, kaip liepia sąžinė. Sukaupęs drąsą prokuroras pasakė teisme tai, ką mano. Kaltinamieji ėmė ploti, o teisėjas sakė nesitikėjęs, kad dar yra prokurorų, kurie sugeba pasakyti teisybę.
– O kuri iš užsakomųjų bylų jums įsiminė absurdiškumu?
– Prieš kelerius metus buvo sumedžiotas taurusis elnias. Po kurio laiko buvo pradėtas tyrimas (iš Druskininkų mero Ričardo Malinausko buvo paimtas legaliai laikytas ginklas, nors jis į elnią net nešovė. – Aut.).
Jei tai būtų tyrę vietos komisariato pareigūnai, jokių įtarimų dėl užsakymo nebūtų kilę. Bet to nušauto elnio tyrimu užsiėmė Generalinė prokuratūra! Buvo žaidžiami politiniai žaidimai.
Po nakties išaušta diena
– Ar manipuliuodami teisingumu aukšti politikai mūsų šalį pasuko atgal?
– Kaip toli šalis būtų pažengusi, jeigu būtume turėję nepriklausomą generalinį prokurorą! Tokį, kuris galėtų pasipriešinti prezidentui, premjerui. Pavyzdžiui, kaip Latvijoje.
Galbūt mes dabar turėtume kitokią politinės korupcijos, vadinamąją „MG Baltic“ bylą, kurioje kažkodėl teisiami tik vienos partijos atstovai, o kiti – neliečiami. Kodėl ne visi prieš įstatymą yra lygūs?
Jeigu taikomi dvejopi standartai, vadinasi, vykdomas kriminalinis nusikaltimas. Ši korupcijos byla parodė, kad vyko politinė kova, o jėgos struktūros į ją įtrauktos.
– Ar tikite, kad padėtis šalyje po prezidento rinkimų pasikeis?
– Prokuratūra aukso amžių gyveno vadovaujant Algimantui Valantinui. Vėliau per dešimt metų mus iš laisvų žmonių pavertė vergais, sukčiais.
Galbūt taip buvo siekiama išsilaikyti valdžioje bet kokia kaina?
Jeigu visi įtarinėjami, neįtikusiems kapojamos galvos, tai kokioje šalyje mes gyvename? Gal Šiaurės Korėjoje? Valstybėje veikia mafija, kai visi kaip nors susiję.
Bet po nakties juk visada išaušta diena. Gal juodasis periodas pasibaigs? – klausė prokuroras J.Rėksnys iš Vilniaus apygardos prokuratūros.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
