„Komiteto tikslas yra maksimaliai sutarti dėl išvadų. Mes nenorime buldozerio, mes stengiamės tinkamai įvertinti, suvokti, įsisamoninti problemas, formuluotes, kurias teiksime visuomenei ir kurios bus pagrindas priimti sprendimus. Todėl labai svarbu maksimaliai sutarti dėl jų“, – posėdžiui dar nesibaigus sakė V.Bakas.
Komitetas išvadas, kurios sudaro kone 50 puslapių, patvirtino balsų dauguma. Dešimt NSGK narių buvo už, išskyrus socialdemokratų frakcijos seniūną Juozą Oleką. Jis susilaikė. Išvadas dar turės patvirtinti Seimas.
„NSGK tyrimo metu norėta pasiekti tam tikrų rezultatų, kurie turbūt ne visai sutampa su oficialiai paskelbtais, t. y. ištirti galimą verslo, oligarchų įtaką politiniams procesams. Daug ženklų primena tam tikrą bandymą suvesti sąskaitas ar pasiekti politinės naudos“, – pranešime spaudai komentavo J. Olekas.
Jis sakė susilaikęs, nes tyrimas turėjo politinį atspalvį ir jame nebuvo įtraukti visos įtakos grupės. „O valdantieji jau giriasi ir kviečiasi į rinkimus“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
J.Olekas sakė, kad tyrimo metu ir net išvadų priėmimo dieną buvo gautos teisininkų ir VSD vadovų pastabas, į kurias nebūtinai buvo atsižvelgta.
Apklausti 27 asmenys
Komiteto pirmininkas V.Bakas spaudos konferencijoje kalbėjo, kad komitetas tyrė iš esmės politinės korupcijos atvejus ir jam skirtas uždavinys buvo pateikti visuomenei ir sprendimų priėmėjams priimti, kiek įmanoma, visapusišką vaizdą, kuris padėtų priimti reikalingus sprendimus.
„Padarytas didelis darbas. Tyrimo metu apklausėme 27 žmones: ministrai, buvę premjerai, įstaigų vadovai, Seimo nariai, valstybės įmonių vadovai – buvę ir esami. Gavome medžiagą iš STT bei VSD, tiek viešą, tiek neviešą“, – sakė V.Bakas, pridurdamas, kad informacijos gauta ir iš kitų institucijų. Keturi žmonės liudyti nesutiko.
Jis pabrėžė, kad komitetas nedubliavo ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos. Anot NSGK pirmininko, komitetas tyrė tokius atvejus, kurie neleidžia valstybei sparčiau eiti į priekį, didiną socialinę atskirtį, skatina žmones išvykti, o smulkus ir vidutinis verslas negali sąžiningai konkuruoti.
„Neatsparūs politikai, tarnautojai, verslininkai, žiniasklaida yra puiki galimybė mūsų kaimynams, kurie nesuinteresuoti mūsų valstybės pažanga. Tyrimas parodė, kaip mūsų valstybės silpnybės yra išnaudojamos“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Tyrime minimos kelios dešimtys praėjusios kadencijos Seimo narių, kuriems galimai buvo daroma interesų grupių įtaką. Paklaustas, ar šios kadencijos Seime yra tokių asmenų, V.Bakas atsakė: „Šiame Seime yra pažeidžiamų parlamentarų.“
Komiteto duomenimis, 2012 – 2016 m. Seimo kadencijoje 46 Seimo nariai, vienaip ar kitaip buvo susiję su viešosiomis įstaigomis, tai yra su paramos gavėjo statusą turinčiu juridiniu asmeniu. Iš viso 46 Seimo nariai buvo susiję su 121 paramos gavėju, o vienoje iš politinių frakcijų 16 jos narių buvo susiję net su 41 paramos gavėju. Tokie politikų ir paramos gavėjų ryšiai gali sudaryti prielaidas korupciniams mechanizmams pasireikšti.
Kaip sakė D.Gaižauskas, kad tokie politikai gali į politiką ateiti sąžiningai, tačiau gali būti pasirinkti taikiniu ir naudojant kyšius, galios ar pan. pasiūlymus, ar net šantažą, jiems daroma įtaka.
„Kai kurie gal net nežino, kad jiems daroma įtaka. Klausimai, kurie tyrimo metu liko, tikrai bus atsakyti“, – sakė D.Gaižauskas.
Anot V.Bako, vertinant „vieno koncerno“, galima suprasti, kad tai “MG Baltic“, veiklą, ji vertinta kaip organizuotos nusikalstamos grupuotės veikla. Nuo kitų panašia veikla užsiimusių tyrimo dalyvių, „MG Baltic“ koncernas išsiskyrė tuo, kad dirbo ne tik savo naudai, bet aptarnavo ir kitų interesus.
Tyrimas džiugina, nors yra selektyvus
Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė teigė, kad paskutiniu metu viešojoje erdvėje prasidėjo spaudimas tiek teisminiams procesams, tiek komiteto nariams.
„Tai, ką mes dabar ištyrėme, yra tik viena dalis“, – sakė politikė. Visgi ji pasidžiaugė, kad nebuvo pasiduota įtakai taip, kaip buvo siekta. „MG Baltic“ rinkimų nelaimėjo“, – sakė ji.
Išvadose liko epizodas, kai „MG Baltic“ siekė iš pareigų atleisti tuometį ūkio ministrą konservatorių Dainių Kreivį. Tačiau, pasak R.Juknevičienės, komitetas atsisakė pridėti papildomą pažymą, kurioje D.Kreivys nurodė, kaip plačiai siekė „MG Baltic“ nagai.
Ji kalbėjo, kad patys tyrimo rezultatai yra itin svarbūs, nors buvo daug selektyvumo. „Labai norėčiau, kad mūsų verslas imtų skandinavišką santykių su politika pavyzdį“, – kalbėjo NSGK pirmininko pavaduotoja.
Politikė pabrėžė, kad nepavyko įtikinti komiteto, kad 2006 metais VSD nebuvo toks, koks yra dabar. „Mes tada ištyrėme jo užvaldymo procesus“, – kalbėjo Seimo narė.
Į R.Juknevičienės žodžius dėl selektyvumo atsakė valstietis Dainius Gaižauskas. Jis teigė, kad Ramūno Karbauskio Agrokoncernas nebuvo tirtas, nes esą Agrokoncernas, kaip įmonė, ir R.Karbauskis, kaip verslininkas, nė iš tolo neprilygsta tiems, kurie minimi tyrime.
„Tas monstras, kuris čia užaugo, t.y. liberalai ir „MG Baltic“, užaugo ant tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus pečių. Todėl konservatoriai mundūro nenusiplaus“, – sakė D.Gaižauskas. Be to, jis teigė, kad A.Kubilius apklausos metu sakė, kad esą būdamas premjeru žinojo daug, bet buvo neįgalus veikti.
Tuo tarpu R.Juknevičienė teigė, kad „LEO LT“ buvo patvirtintas vadovaujant Vytui Navickui, kuris nebuvo apklaustas komitete ir tai buvo klaida. Jis – tuomečių valstiečių liaudininkų narys.
Bandys atgauti pinigus
„MG Baltic“ sandoriai ir „Leo LT“ istorija valstybei galėjo padaryti „ne vieną šimtą milijonų eurų žalos“, todėl ją bus bandoma susigrąžinti, rašė BNS.
„Sieksime, kad tos verslo grupės, sunku jas kai kurias vadinti verslu, kurie padarė žalą valstybei, ją atlygintų. (...) Sieksime peržiūrėti visus „MG Baltic“ sandorius, kurie buvo daromi 2008–2012 metais“, – BNS teigė V. Bakas.
Jis taip pat sakė, jog bus siūloma peržiūrėti nacionalinio investuotojo į Visagino atominę elektrinę „Leo LT“ sukūrimo ir egzistavimo istoriją.
Pasak jo, abiem atvejais valstybei galėjo būti padaryta žala.
„Šita suma gali siekti ne vieną šimtą milijonų eurų žalos ir teks ieškoti būdų, kaip ją valstybei atlyginti“, – sakė V. Bakas.
Ką siūlo komitetas?
NSGK po išvadų priėmimo parengė kelioliką siūlymų, skirtų Vyriausybei, Viešųjų pirkimų tarnybai, Seimui ir kitoms institucijoms. Jonas Jarutis sakė, kad Vyriausybei siūloma sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri priimtų įvairius sprendimus dėl teisės aktų koregavimo ir laikymosi priežiūros.
Vienas iš siūlymų yra nustatyti administracinę atsakomybę už Seimo laikinosios komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Taip, anot NSGK pirmininko, bus siekiama, kad interesų grupių padaryta žala valstybei būtų atlyginta. „Tai gali siekti ne vieną šimtą milijonų eurų“, – sakė V.Bakas. Bus peržiūrimi „MG Baltic“ sandoriai, padaryti 2008-2012 metais, taip pat įvertinti, kokius nuostolius valstybei atnešė įmonių grupės „VP Market“ su valstybės valdomomis įmonėmis padaryti sandoriai.
Taip pat atlikti valstybės valdomos įmonės AB „Lietuvos geležinkeliai“ su koncerno „MG Baltic“ valdoma įmone AB „Mitnija“ 2009 – 2013 m. laikotarpiu su sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimą.
BNS pateikia devynias svarbiausias komiteto išvadas ir nustatytas tendencijas.
„Rosatom“ interesai Lietuvoje. Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ veikla remiasi neteisėtos įtakos valdžios institucijoms darymu, jos tikslas yra dominuoti regiono energetikos sektoriuje, o tai nesuderinama su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
„Rosatom“ planai įkurti bendrą konsorciumą su Lietuvos įmonėmis bei siekti savo veiklai palankių sprendimų ir projektų vertintinas kaip siekis pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, o tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
2012–2013 metais „Rosatom“ mėgino įgyvendinti planą, pagal kurį su Lietuvos bendrovėmis turėjo įsteigti bendrą įmonę ir dalyvauti svarbiausiuose regiono energetikos projektuose: nutiesti elektros perdavimo jungtis su Rusijos Karaliaučiaus sritimi, ateityje prekiauti Baltarusijoje statomų elektrinių pagaminta energija, panaudojant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, dalyvauti Baltijos AE statyboje Karaliaučiaus srityje ir IAE uždarymo projektuose, o susidarius palankioms aplinkybėms – ir statant naują branduolinę jėgainę Lietuvoje.
NSGK nurodo turintis duomenų, kad „Rosatom“ per savo bendrovę „Nukem“ aktyviai rengiasi dalyvauti numatomuose konkursuose dėl naujų didelės apimties Ignalinos AE uždarymo projektų.
Konstatuota, kad ir „Rosatom“, ir koncerno „MG Baltic“ interesai IAE uždarymo procese sutampa. Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti uždarymo procesą.
Koncerno „MG Baltic“ interesai ir veiklos metodai. „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, valstybės interesams bei nacionaliniam saugumui.
Koncernas „MG Baltic“ aktyviai kišosi į politinius procesus, darydamas poveikį Seime ir Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujamų tam tikrų politinių partijų nariams, ministrams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, įmonių vadovams. Apie politikus ir pareigūnus rinkta konfidenciali arba kompromituojanti medžiaga, siekiant papirkti, daryti įtaką, manipuliuojant informacija. Daugeliu atvejų naudotos „MG Baltic“ valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias darytas spaudimas ar siūlytos viešinimo, įskaitant politinę reklamą, paslaugos mainais į koncernui reikalingų sprendimų priėmimą.
Šis verslo koncernas interesų turėjo energetikos, susisiekimo, statybos, sveikatos apsaugos, švietimo sektoriuose, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, prokuratūroje, siekė dalyvauti didelės vertės Registrų centro, Bendrojo pagalbos centro, Ūkio ministerijos kuruojamuose projektuose.
Pagal „MG Baltic“ scenarijų – Liberalų sąjūdis. Komitetas konstatavo, kad koncerno vadovai ėmėsi įgyvendinti politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno „MG Baltic“ vadovais artimai susijusią politinę partiją, Lietuvos liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų koncernas „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.
„MG Baltic“ atstovai siekė stiprinti vadovų neskaidrią įtaką valstybėje ir tam tikros valstybės institucijos galėjo būti vertinamos kaip de facto užvaldytos.
Milijardas iš „Lietuvos geležinkelių“. „MG Baltic“ per žiniasklaidą ir tuometinį susisiekimo ministrą liberalą Eligijų Masiulį darė tiesioginį spaudimą „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei dėl blogos įmonės veiklos. Tokiu būdu koncerno įmonė „Mitnija“ su partnere bendrove „Kauno tiltai“ 2009–2013 metais laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ skelbtų konkursų už daugiau kaip 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).
Komitetas siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Mitnijos“ tuo laikotarpiu sudarytų sandorių teisėtumą.
„Vilniaus prekybos“ bandymas perimti energetikos įmones. Projektas LEO LT įgyvendintas neskaidriai, 2006–2007 metais įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT projektą ir tuo pačiu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ar jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus, visuomenės veikėjus.
Neteisėtas partijų finansavimas. Politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.
Neteisėtas lobizmas. Galiojantis viešųjų ir privačių interesų deklaravimo mechanizmas yra formalus ir proaktyviai nekontroliuojamas. Tuo metu neteisėto ir neskaidraus lobizmo atvejai, kai valstybėje susiformuoja įtakingos asmenų grupės, kurios neteisėtą įtaką valstybės institucijų priimamiems sprendimams naudoja tiek asmeniniam praturtėjimui, tiek valdomų įmonių pelnui didinti, tiek „prekiauja“ turima įtaka, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Neteisėtas žiniasklaidos naudojimas. Kai kurios žiniasklaidos priemones valdančios verslo grupės dažnai veikia neskaidriais, su žurnalistine etika nesuderinamais būdais. Žiniasklaida išnaudojama pasiekti sau naudingų sprendimų, proteguoti partijas, laimėti valstybės užsakymų. Esama atvejų, kai šių tikslų siekiama skleidžiant neobjektyvią informaciją, išgalvotus faktus, tendencingai kompromituojant ar šantažuojant asmenis.
Nesaugi lokomotyvų sistema. Su Lietuvos nacionaliniu saugumu nesuderinama Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonėje „Iževskij radiozavod“ pagaminta ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įdiegta lokomotyvų saugos sistema KLUB-U.
Nesaugi oro erdvės stebėjimo sistema. Su Lietuvos nacionaliniu saugumu nesuderinama Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose įdiegta Rusijos įmonės „Severnyj zavod“ pagaminta oro erdvės stebėjimo įranga.
