Aukščiausio lygio susitikimas surengtas šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Estijos iniciatyva.
Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės teigimu, kibernetinių išpuolių taikiniu vis dažniau tampa ne tik interneto vartotojai, patiriantys duomenų vagystes, bet ir valstybinės institucijos, strateginė infrastruktūra, taip pat ir demokratiniai rinkimai. Skaitmeninės erdvės apsaugai jau nebepakanka vien tik nacionalinių pajėgumų, tam reikalingas koordinuotas ir jungtinis ES atsakas.
Prezidentė Taline pristatė Lietuvos pasiūlymus dėl Europos „kibernetinio Šengenoļæ½ kūrimo. D. Grybauskaitės teigimu, reikia ne tik operatyviai keistis informacija, bet ir kartu gintis – todėl kibernetinis saugumas privalo tapti sudėtine ES saugumo bei gynybos politikos dalimi. Būtina įsteigti ir ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas, kurios užtikrintų operatyvų atsaką kibernetinėms atakoms ir stiprintų prevenciją. Taip pat svarbu bendromis jėgomis vystyti technologines priemones kibernetinėms grėsmėms nustatyti ir joms neutralizuoti.
Pernai Lietuva patyrė daugiau nei 50 tūkstančių kibernetinių atakų, o visoje ES buvo fiksuojama apie 4 tūkstančius kibernetinių incidentų kasdien.
Europos Komisijos vertinimu, jei ES nesugebės tinkamai atremti kibernetinio saugumo iššūkių, Europos ekonomika gali patirti nuostolių už 640 milijardų eurų. O viena globalaus pobūdžio kibernetinė ataka gali pridaryti žalos tiek pat, kiek uraganas Katrina – už 120 milijardų JAV dolerių.
