Rūmams, kurie jau šiemet turėjo sulaukti gaivintojų, gresia tapti valkatų buveine. Turto bankui priklausančiam pastatui neseniai buvo žadama šviesi ateitis. Po rekonstrukcijos čia buvo planuojama atidaryti kongresų ir konferencijų centrą.
Tačiau po to, kai Sporto rūmų rekonstrukcijos projektu ėmė domėtis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), pastato atkūrimo darbams šiais metais neskirta nė cento.
Tad sovietmečio egzotika besidomintys vilniečiai puolė veržtis į vidų – pasižiūrėti čia tikrai yra į ką. Atrodo, kad laikas Sporto rūmuose sustojo kokiais 1987 metais.
Kėdės, ant kurių žiūrovai per Italijos estrados žvaigždžių koncertų pertraukas gurkšnodavo kavą ir šampaną. Baras, prie kurio susėsdavo krepšinio komandos sirgaliai.
Dainininkų ir sportininkų plakatai, sovietmečio interjeras, didžiulės rūbinės, atlikėjams techniniam personalui skirtos patalpos – visa tai dabar lengvai pasiekiama pro išdaužtų langų skyles.
Viduje – nukarpytos spynos. Nors vietoj jų kabinamos naujos, smalsuoliai atkakliai braunasi į patalpas.
Turto banko atstovė Aušra Pocienė pripažino, kad daugiausia nuostolių patiriama, kai išdaužomi didžiuliai langų stiklai. Tik bėda – nutverti vandalų nepavyko nė karto.
Dieną dar pristabdo pirmame pastato aukšte įsikūrę patalpų nuomininkai, tačiau vakarėjant nesaugomus rūmus aplimpa nuotykių ieškotojai.
Nors yra paskirtas administratorius, bet ką vienas žmogus gali?
Sporto rūmų likimas tapo miglotas, kai paaiškėjo, kad per rekonstrukcijos konkursą Turto bankas dėl sutarties derėjosi su vienintele statybos bendrove „Irdaiva“.
Remdamasis FNTT informacija ir siekdamas skaidrumo vasario pradžioje Turto bankas nutraukė Sporto rūmų rekonstrukcijos konkursą.
Mat tyrėjai išsiaiškino, jog vienas Turto banko viešojo pirkimo komisijos narių Tomas Lukoševičius tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“.
Šis įmonės vadovams esą neatskleidė, kad yra ir Turto banko atstovas.
Turto bankui kliuvo ir nuo Viešųjų pirkimų tarnybos, kuri pareiškė, kad teks iš naujo svarstyti konkurso biudžetą. Jis pasirodė per didelis ir siekė 27,79 mln. eurų.
Dar praėjusių metų vasarą atrodė, kad Sporto rūmai atgims. Jie turėjo virsti moderniu kongresų ir konferencijų centru.
Po rekonstrukcijos, pastačius papildomą korpusą, pastatas turėjo išsiplėsti iki 19 tūkst. kvadratinių metrų. Tačiau šie planai virsta miražu.
Skirti nepopuliariam ledo rituliui
Sporto rūmai suprojektuoti 1964 metais, pastatyti 1971-aisiais. Nors Lietuvoje ledo ritulys nepopuliarus, objektas buvo plėtojamas kaip šio žaidimo tarptautinio lygio aikštelė.
Kaip rašoma projekte, minimalus žiūrovų vietų skaičius žaidžiant ledo ritulį – 3176, o maksimalus susirinkimų metu – 6 tūkst. Krepšinio rungtynes rūmuose galėjo stebėti 4520, boksą – 5,4 tūkst. žiūrovų.
Sporto rūmuose beveik keturis dešimtmečius buvo atliekamas tik kosmetinis remontas, pastatas ypač nukentėjo pastaraisiais metais, kai jame nustota organizuoti renginius.
Ne mažiau svarbus ir Sporto rūmų interjeras. Pagrindinėje salėje gana įdomi gelžbetonio dermė su baltai dažyto medžio sienomis. Fojė išsiskiria į sieną įmontuotas didelis medinis banguojančių medžio juostelių pano, sukurtas dailininko Regimanto Kavaliausko.
Šis pano ir svarbių asmenų ložės poilsio kambario interjere esantis šviestuvas bei vitražas išsilaikę geriausiai. Kitų interjero elementų būklė prasta.
