Vilniečiams nerimą sukėlė ne tik užlietos ir ledu aptrauktos Neries krantinės, bet ir trys žmonės ryškiaspalvėmis liemenėmis, antradienį pastebėti pačiame upės viduryje ant ledo.
Ne vienas, žvelgdamas į juos nuo kranto, stebėjosi: dar yra drąsuolių lipti ant upės ledo?
Pasirodo, tai Lietuvos meteorologijos tarnybos hidrologai, matuojantys Neries vandens lygį.
Pamatavęs ledo storį Hidrologijos skyriaus vedėjas Juozas Šimkus nuramino, kad jis siekia 23 centimetrus ir yra saugus. Tačiau lipti ant ledo vilniečiams vis dėlto nereikėtų.
Štai arčiau A.Goštauto gatvės jis yra vos 5 centimetrų storio.
„Ten srovės, tai teko lentą pasidėti“, – paaiškino ilgametis hidrologas Aleksandras Kajutis. Jis sakė, kad matuojant vandens lygį ne kartą teko kojas sušlapti, o kartais – ir išsimaudyti lediniame vandenyje.
Hidrologė Olga Repinskaja paaiškino, kad upės viduriu specialistai vaikštinėja ne šiaip sau – matuojamas vandens tekėjimo greitis, gylis. Tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų yra vandens matavimo stotis.
Upės gylis šioje vietoje – 3,2 metro. Toks šiam laikui – gana didelis, bet tikrai ne kritinis. O vandens tekėjimo greitis – 0,76 metro per sekundę – normalus.
Remiantis šiais duomenimis paskui hidrologų laukia darbas kabinetuose skaičiuojant kiekvienos dienos vandens kiekį. Šie skaičiai naudojami aplinkos stebėsenos programai, vandens kiekybės ir kokybės apskaitai.
Panašiai stebima ne tik Neris, bet ir Vilnia. Paskutinę sausio dieną vandens lygis joje buvo 1,83 metro. Kaip ir Neryje, šioje upėje vandens temperatūra nematuojama.
Anot A.Kajučio, Neries krantinės užlietos dėl to, kad prie Gariūnų upėje yra ledų sangrūdų. Tačiau kritinis vandens lygis pasiekiamas ne žiemą, o vasarą, kai upė nusenka.
„Klimatas keičiasi, temperatūra kyla, todėl ir vandens daugiau išgaruoja“, – aiškino hidrologas.
