Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai tiekėjo, pasiūliusio mažiausią kainą, pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad šiame pasiūlyme skaičiuojant sudedamąsias kainos dalis (pasiūlytą prekės vieneto kainą), skaitmeninė jų išraiška nebuvo suapvalinta iki dviejų skaitmenų po kablelio.
Atsakovė Lietuvos kariuomenė raštu prašė ieškovės įmonės „Arveka“ ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo metu paskelbtos galutinės kainos.
Ieškovė „Arveka“ raštu paaiškino, jog aritmetinių klaidų pirmojoje pasiūlymo dalyje nėra, sudauginus pateiktą prekės kainą su prekių kiekiu gaunama galutinio pasiūlymo kaina, kuri yra suapvalinta pagal konkurso sąlygas.
Tačiau Lietuvos kariuomenės toks ieškovės paaiškinimas neįtikino ir ji, teigdama, jog ieškovė neištaisė pasiūlyme pastebėtų aritmetinių klaidų, atmetė „Arveka“ pasiūlymą bei laimėtoja pripažino „Nota Bene“, pasiūliusią 352 tūkstančiais eurų didesnę kainą.
„Perkančioji organizacija galėjo vertinti visų tiekėjų pasiūlytas bendras prekių kainas su PVM, nes pateikti pasiūlymai atitiko konkurso sąlygas, teikėja aritmetinių klaidų nepadarė, t. y. sudėtinės prekės vieneto kainos dalys atitinka bendrą šios kainos rezultatą (sumą),“ – teigiama Lietuvos apeliacinio teismo priimtame sprendime.
Teismas pripažino, jog Lietuvos kariuomenė neteisingai įvertino ieškovės prekių kainų pasiūlymą ir jos pasiūlymą atmetė, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų, tokiu būdu tiekėjoms buvo sudarytos nevienodos sąlygos konkuruoti dėl šios pirkimo dalies.
Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, siekiant užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, tiekėjų pasiūlymų grąžinimas į pasiūlymų nagrinėjimo stadiją yra pagrįstas ir viešojo intereso aspektu. Tai lemia, jog Lietuvos kariuomenė, remdamasi VPĮ ir ginčo pirkimo sąlygomis, pagal savo kompetenciją privalo spręsti dėl tolesnio pirkimo procedūrų vykdymo.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
