Kartais atrodė, jog kai kuriems politikams įtakos šiomis dienomis turėjo ir plieskianti mėnulio pilnatis. Kitaip sunku paaiškinti neregėtai darnų tautos išrinktųjų balsavimą (93 – už, nė vieno prieš, 1 susilaikęs), nustatantį minimalias pieno supirkimo kainas ir maloniai tvoskiantį sovietinės planinės ekonomikos laikais.
Viena vertus, ūkininkai, žadantys Gedimino prospektu į Seimo šturmą vestis karves, jomis išgąsdino ne tik kairę, bet ir dešinę. Kita vertus, toks „rūpinimasis žmonėmis“ gali būti visiems naudingas prieš rinkimus.
Tiesa, naudingas tiktai politikams, o, pavyzdžiui, mažiems pieno ūkiams – mirtinas.
Supirkėjai pasklis po kaimynines šalis, o ūkininkams teliks pieną išpilti arba prievarta sugirdyti juos taip gelbėjusiems Seimo nariams.
Rinkimų karščiu alsavo ir įvairiaspalvių parlamentarų batalijos dėl „tvarkiečio“ aplinkos ministro K.Trečioko.
Nors dar prieš surengtą interpeliaciją buvo aišku, kad valdantieji palaikys „tvarkietį“, opozicija tiesiog negalėjo nepasinaudoti dar viena proga kuo ilgiau išlaikyti viešumoje bliūkštantį Vijūnėlės dvaro skandalą.
Neabejotina, jog tai bus voliojama iki rudens.
Vis dėlto pagrindiniu vidaus politikos įvykiu laikytinas reitingų pažibos vidaus reikalų ministro S.Skvernelio skrydis į R.Karbauskio vadovaujamų „valstiečių“ stovyklą.
Nors „tvarkiečiai“ tik formaliai buvo delegavę šį ministrą į Vyriausybę, dabar žūtbūt mėgina jį nukrapštyti. Bet premjeras A.Butkevičius ministerijos vadovą gina. O kaip kitaip? Negi verta susipykti su vienu galimų naujos valdančiosios koalicijos partnerių?
Politikos užkulisiuose net sklando sąmokslo teorijos, kad S.Skvernelio manevras ne tik suderintas su socialdemokratais, bet ir galbūt jų pačių sumanytas.
Aišku, toks politinis posūkis pirmiausia naudingas pačiam ministrui ir jį priglobusiai partijai. Pastaruoju metu stiprėjantys „valstiečiai“ gali būti svarbūs veikėjai koalicijų dėlionėse, o po tuoktuvių su S.Skverneliu nuo jų apskritai gali priklausyti, kas – kairė ar dešinė – valdys šalį.
Matyt, tai suvokia ir dar vienos kadencijos opozicijoje vis labiau bijantys konservatoriai, todėl jų lyderis G.Landsbergis jau oficialiai pasipiršo S.Skverneliui.
Regis, jau negrįžtamai pamiršta tai, kad jaunojo dešiniųjų vedlio pirmtakas A.Kubilius su bendražygiais savo oficialiose „Rusijos sulaikymo strategijose“ R.Karbauskį ir jo vadovaujamą partiją buvo skelbę Kremliaus įtakos agentais.
Anokia čia naujiena tokie kūlvirsčiai, jei tradicinės kaimo Užgavėnės mūsų politikoje vyksta apskritus metus. Ypač jei tai rinkimų metai.
