„Politico“ rašė, kad išties nelengva iš tokio didelio, margo žemyno išskirti mažą grupelę įtakingų žmonių ir išrikiuoti juos į eilę pagal svarbą.
Išskirtiniai ir įtakingi
Pagrindinis šios užduoties klausimas skambėjo taip: „Kurie žmonės labiausiai traukia akį kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje, nuo Austrijos iki Jungtinės Karalystės?“
Žurnalo tikslas buvo atrinkti žmones, į kuriuos pasaulio dėmesys nėra nukreiptas vien dėl jų užimamos pozicijos, tad nebuvo įvardytos tokios asmenybės kaip Angela Merkel ar Alexis Tsipras.
„Politico“ redaktoriai apsvarstė daug galimybių ir šį rudenį atsijojo nominacijas bei sudarė galutinį sąrašą.
Žurnale buvo pateikti žmonės, kurie neužima akivaizdžiai įtakingų pozicijų, o visuomenė nebūtinai pritaria jų idėjoms. Nepaisant to, šie asmenys vis tiek yra tarp pasaulio galingųjų ir daro labai didelę įtaką.
„Politico 28“ sąraše išvardyti žmonės sugeba veikti savo srities gyvenimą. Tai gali būti kuri nors valstybė, tarptautinė veikla, įstatymų sistema, referendumas, religija, krizė ar net pati Europos tapatybės idėja.
Pirmoji vieta – V.Orbanui
Būtent Europos tapatybės idėja gali paaiškinti, kodėl pirmąją vietą sąraše žurnalas skyrė Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui.
Tai gana mažos šalies politikas, tačiau migrantų krizės akivaizdoje jis labai garsiai reiškė savo nuomonę ir metė iššūkį Europos atvirų sienų politikai bei atstovaujamosios demokratijos idėjoms.
Tokie Vengrijos premjero metodai sukėlė daug prieštaravimų: vieniems jie atrodė drąsūs, o kitiems – pragaištingi.
Po lapkričio 13-osios išpuolių Paryžiuje V.Orbano idėjas palaikančių žmonių gretos neabejotinai pagausėjo. Europos politika krypsta į dešinę, o žmonių požiūris migrantų ir Senajame žemyne jau įsikūrusių „atvykėlių“ atžvilgiu tampa vis atšiauresnis.
Niūrią esė apie gresiantį Europos susiskaldymą, kurį gali sukelti skirtingi ES valstybių lūkesčiai, konfliktai tarp politinių kultūrų ir nemažėjanti krizių lavina, rašė ir britų autorius Timas Parksas.
Lyginti – nelengva
„Politico 28“ sąraše greta V.Orbano įrašė ir Danijos politikę Margrethe Vestager, kuri užimdama ES konkurencijos komisaro postą keičia globalinio verslo taisykles.
Jungtinės Karalystės politikė Nicola Sturgeon ir Ispanijos politikas Albertas Rivera taip pat savaip keičia šių valstybių gyvenimą, o be jų, sąraše yra dar 24 svarbūs asmenys.
Išvardyti 28 įtakingiausius žmones Europoje yra itin nelengva užduotis, nes sunku lyginti tokius asmenis kaip Kroatijos verslininkas ir Maltos humanitaras, Italijos konstitucijos teisininkas ir Belgijos muzikantas bei Airijos gėjų teisių aktyvistas ir Lenkijos vyskupas.
Vis dėlto sudarydamas tokį sąrašą žurnalas siekė įplieksti diskusijas ir debatus.
Vis dėlto šiais metais 23-iąją vietą „Politico 28“ skyrė lietuviui Antanui Guogai.
Trūksta supratimo apie verslą
Antanas Guoga (Tony) niekada nesvajojo tapti Europos Parlamento nariu. 1984 metais vienuolikmetis pabėgėlis iš Sovietų Lietuvos įsidėjo į lagaminą savo Rubiko kubą (nes buvo nacionalinis čempionas) ir išvyko į Melburno miestą Australijoje.
Kol išaušo naujas amžius, jis tapo nevaržomu pasaulio keliautoju, žinomu kaip Tony G ir profesionaliu pokerio žaidėju.
A.Guoga buvo kabelinės televizijos žvaigždė, multimilijonierius ir kūrė savo kibernetinę lošimų imperiją „TonyBet“. (Vėliau jis įkūrė keturių žvaigždučių kurortą „Tony Resort“ ir vedė modelį Aistę Šlapokaitę.)
Bet ir vėl bandydamas įleisti šaknis savo gimtojoje šalyje A.Guoga pastebėjo, kad politinei sistemai graudžiai trūksta supratimo apie verslą.
2008 metais užslinkus finansinei krizei Lietuvos BVP krito 20 proc., šalies gyventojų skaičius sparčiai mažėjo, o valdžią savo rankose laikė politinė klasė, kuri nebuvo atsikračiusi savo sovietinės praeities.
Vieni manė, kad Lietuva gali pasipelnyti iš Lietuvai skirtų Europos subsidijų ir patekimo į rinką, o A.Guoga čia įžvelgė nepagrįstą nusiraminimą.
Verslininkas pasinaudojo savo turtais, kad taptų konkurencingu populistu ir išsakytų lietuviams bei Briuselio pareigūnams tai, ko kiti negalėjo sau leisti.
Kad tai padarytų, jis nuvažiavo 42 tūkst. kilometrų ir surinko 2000 savanorių.
Nuo to laiko, kai 2014 metais laimėjo rinkimus į Europos Parlamentą, A.Guoga atiduoda visą parlamentaro atlyginimą labdarai.
Politika – lyg pokeris
A.Guogos misija – įvykdyti struktūrinę ekonominę reformą.
„Vieno procento augimo nepakanka, taip šalis išnyks. Lietuva apkarpė (biudžetą. – Red.), tačiau neįvykdė tokių reformų kaip Estija.
Mums reikia iš naujo paleisti savo kompiuterį, kad jis veiktų naujoje operacinėje sistemoje. Jei norime pasivyti Vokietiją, turime būti greitesni nei Vokietija“, – kalbėjo jis.
Daugybės lietuvių akyse A.Guoga jau yra didvyris, tačiau 2015 metais jis šį statusą pelnė ir už Lietuvos sienos ribų.
Jis vaizdingai išliejo Baltijos ir kitų Rytų Europos valstybių įniršį repo dainoje, kurioje kritikavo Graikiją už tai, kad ji nori subsidijų ir paskolų iš kur kas vargingiau gyvenančių ES narių.
Pasak A.Guogos, politika yra tik naujas pokerio žaidimas.
„Žinau, kur ir kiek pinigų turiu padėti, kaip apgalvoti galimą įvykių baigtį ir valdyti riziką.
Pokeryje reikia suprasti, kokias kortas rankose laiko kiti žaidėjai, ką žmonės apie tave mano ir prisiimti atsakomybę“, – teigė verslininkas.
„Biurokratijoje nėra atsakomybės“, – pridūrė europarlamentaras.
Vyro šūkis Europai: „Mažiau kalbų – daugiau darbų!“ Jį labiausiai žavinti istorinė asmenybė yra Konfucijus.
Paklaustas, ar priimtų į savo namus pabėgėlį, A.Guoga atsakė: „Aš tai jau sakiau nacionalinei spaudai, kai užvirė diskusijos apie kvotas, – jei mano šalis nesugebės priimti 200 pabėgėlių, aš juos priimsiu savo kurorte.“
