Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis teigė, kad pastarųjų dešimtmečių tendencijos rodo, jog jauni žmonės linkę gyventi sau: „Jie mažiau galvoja apie tai, kas bus po jų. Nieko nepadarysime, toks pasaulis šiandien. Bet kalbant apie tokias šalis kaip Kanada, Australija, Singapūras reikia nepamiršti, kiek jos į tai investavo, kad turėtų geriausias gimstamumo skatinimo programas.
Šios šalys labai kviečia darbo jėgą, kuria paskatų sistemą, kuri būtų patraukli jauniems ir kūrybingiems žmonėms. Ne paslaptis, kad žiūrima ir skaičiuojama, kas ir kiek atvyksta į šias šalis, ir taip formuojamas ateities potencialas. Šiuo metu sunkiai įsivaizduoju kokią nors programą, kad gimstamumas mūsų šalyje padidėtų iki dviejų vaikų šeimoje, bet bent turime išlaikyti tą gimstamumą, kuris yra.“
R.Dargis priminė, kad Lietuvoje veikė prieštaringai vertinama tvarka, kai motinystės išmokos buvo skaičiuojamos nuo paskutinių trijų mėnesių atlyginimo. „Nors kai kurie žmonės tuo naudojosi nesąžiningai, ši programa Lietuvai davė tūkstantį vaikų per metus. Sakyti, kad tai neveikia, nesakyčiau, bet būtina pagalvoti, kaip apsisaugoti nuo tam tikro išradingumo. Paskatos tikrai būtų veiksmingos ir galėtume pasiekti 31–32 tūkst. gimstamumą per metus – šiuo metu gimsta apie 30 tūkst. vaikų per metus.“
Itin opus būsto klausimas
Pasak pašnekovo, itin svarbi ir pagalba įsigyjant būstą: „Turime labai griežtus reikalavimus, kad jauna šeima turi turėti 15 proc. pradinio įnašo, kad galėtų gauti paskolą. Palyginimui – Didžiojoje Britanijoje dengiama 20 proc. paskolos, jei jauni žmonės perka būstą. Kuriama paskatų sistema, kad jaunimas norėtų kurtis šalyje, siektų joje gyventi ir dirbti.“
R.Dargis teigė nesiūlantis tokių programų pulti vykdyti Lietuvoje, bet pabrėžė, jog reikia ieškoti būdų, kaip jaunimą paskatinti likti Lietuvoje ir čia auginti vaikus.
Apie tai, kad būsto klausimas itin svarbus jaunoms šeimoms, kalbėjo ir profesorius Boguslavas Gruževskis: „Turime galvoti apie tam tikrus mechanizmus, kurie naudingi šeimoms, o būstas – vienas svarbiausių dalykų. Taip pat reikėtų vaikų ugdymo ir mokymo išlaidas įtraukti į neapmokestinamąsias pajamas. Taip dirbantiems asmenims kompensuotume dalį šių išlaidų. Turėtume ieškoti galimybių, kaip kurti tam tikrą vaiko investicinių pinigų kaupimo sistemą. Tai galėtų būti tam tikras kreditas, skiriamas gimusiam vaikui. Tokia sistema veikia daugelyje pasaulio šalių, ją reikėtų pritaikyti Lietuvai.“
Anot B.Gruževskio, tai būtų svarbi pagalba nepasiturinčioms šeimoms.
Kaip didinti gimstamumą, reikia klausti žemaičių
Banko „Nordea“ vyriausiasis analitikas Žygimantas Mauricas juokavo, kad geriausiai gimstamumą padidintų laikinas šviesos išjungimas, o patarimo, kaip šią problemą spręsti, reikia klausti žemaičių, mat šio regiono demografiniai rodikliai yra kur kas geresni nei kitose šalies dalyse.
„Kai kuriuose rajonuose gyventojų natūrali kaita buvo teigiama, nors Žemaitijoje daug senyvų gyventojų. Tai žemės ūkio kraštas, nėra didelių centrų, gal atsiranda tam tikras vienišumo jausmas ir vaikų gimsta šiek tiek daugiau. Iš miestų labai didelio gimstamumo gal tikėtis ir nereikėtų, bet būtina stengtis užtikrinti, kad vaikų auginimas mieste būtų toks pat patogus kaip kaime“, – sakė jis.
Anot Ž.Maurico, regionai turi didžiausią potencialą siekiant spręsti gimstamumo problemas.
