Antradienį Seimas pritarė Ginklų ir šaudmenų įstatymo pataisų projektui, kuris šauliams ir kariams savanoriams numato teisę įsigyti ir namuose laikyti B ir C kategorijų ginklus.
Už projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – šeši, o susilaikė 16 parlamentarų.
Kaip nurodoma projekte, šaulio tarnybai B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę policijos leidimą.
Karys savanoris ar kiti aktyviojo rezervo kariai ginklą ir šaudmenis gali įsigyti kariuomenės vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.
Tiek šauliai, tiek kariai ginklą laikyti namuose galės tuo atveju, jeigu LŠS vadas arba Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadas išleis tokį įsakymą.
Ginklai būtų naudojamai išskirtinai tarnybai. Anot projekto pateikėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko, taip bus sustiprinta Lietuvos gynyba ir bus taupomos lėšos.
Ginklų įsigijimas ir saugojimas būtų įgyvendinamas pagal visus aukščiausius ginklų įsigijimo ir saugojimo reikalavimus, nustatytus LŠS ir KASP vadų, tik išlaikius egzaminą ir gavus atitinkamą leidimą, visada užtikrinant tinkamą ginklo valdytojo asmenybės, jo lojalumo valstybei, saugumo, patikimumo ir kitą kontrolę.
„Bus visi saugikliai. Vien tai, kad esi šaulys, nereiškia, jog gausi ginklą. Turi būti vado įsakymas. Šaulių vadas prisiima atsakomybę – leisti laikyti ginklą ar ne. Kaip bus laikomas ginklas namuose, bus tikrinama policijos ir pačios Šaulių sąjungos. Ir dabar policija gali patikrinti, kaip žmogus namuose laiko ginklą“, – sakė A.Paulauskas.
A.Paulausko teigimu, ginklus įsigyti ir laikyti namuose galės tie šauliai, kurie rengiami koviniuose būriuose.
Kai kurie parlamentarai baiminosi, kad terorizmo grėsmių akivaizdoje girdėti siūlymai griežtinti ginklų asmeniniam naudojimui įsigijimą, o šiuo atveju Lietuva tik padidina piliečių, galinčių įsigyti šaunamuosius pusiau automatinius ginklus, skaičių.
„Kiek teko nagrinėti teroristinius įvykius, neteko matyti, kad būtų panaudoti savigynai skirti ginklai. Paprastai tai yra nelegaliai įsigyti automatiniai ginklai, sprogmenys, granatos, kurios įsigyjamos nelegaliu būdu“, – sakė A.Paulauskas.
Parlamentarė Birutė Vėsaitė nerimavo, kad pritarimas įstatymo pataisoms gali padidinti savižudybių skaičių.
„Nėra paslaptis, kad Europoje pirmaujame savižudybių skaičiumi. Ar nemanote, kad ginklų prieinamumas padidins šią statistiką? JAV yra tikrai blogas pavyzdys, nes kai kurios valstijos yra gerai apsiginklavusios. Ar neturite tokių baimių?“ – klausė B.Vėsaitė ir sakė, kad 85 proc. nusižudančių žmonių panaudoja šaunamąjį ginklą.
Seimo narė baiminosi ir dėl jaunuolių psichinės sveikatos.
„Matau, kad į šaulius stoja labai jauni žmonės, tai jie visada gali iššauti. Šis sprendimas gali būti pražūtingas nelabai stabilios psichikos žmonėms“, – sakė B.Vėsaitė.
Jai paprieštaravo Arvydas Anušauskas. Jis pabrėžė, kad su ginklų kontrole nereikėtų sieti visų Lietuvos problemų.
„Kalbant apie šaulius ir savanorius, siūlau kalbėti pagarbiai. Žmonės, kurie atiduoda savo geriausius metus krašto apsaugai, nėra narkomanai, nėra savižudžiai ar asocialūs asmenys“, – sakė jis.
A.Anušauskui antrino liberalas Gintaras Steponavičuis. Jis pabrėžė, kad gal ne visi supranta, apie kokias organizacijas yra kalbama. Anot jo, tai sąmoningi, patriotiški ir atsakingi žmonės. O geopolitinė situacija, kurioje gyvename, – nekasdienė.
„Nėra vieno universalaus atsako (į grėsmes. – Red.), yra visuma, kuri gali padaryti mus stipresnius“, – sakė projektui pritaręs G.Steponavičius.
„Prieš“ pasisakė Darbo partijos frakcijos narė Larisa Dmitrejeva.
„Mane stebina, kai norime visiems išdalinti ginklus. Tikiu, kad Šaulių sąjunga yra ta organizacija, kuri tinkamu momentu gali apsiginti. Tačiau Lietuvos tauta yra taiki tauta. Mes net savo Nepriklausomybę iškovojome sielos tvirtumu, tikėjimu. Kol mūsų tauta neišsiblaivys, negalima papildomai dalinti ginklų“, – dėstė politikė.
