Dienraštis „The Washington Post“ paskelbė, kad tokia įstaiga Lietuvoje veikė ir net turėjo priskirtą „violetinį“ kodą, o kaimyninei Lenkijai buvo priskirtas „mėlynas“, Rumunijai – „juodas“ kodai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas, paklaustas, ką mano apie vėl į viešumą kylančią slapto kalėjimo paieškų Lietuvoje istoriją, sakė: „Šią informaciją turi vertinti ne politikai, bet prokurorai, kurie anuomet paskelbė, kad atsiradus naujai ir pagrįstai informacijai sustabdytas tyrimas bus tęsiamas. Pats kol kas tik vartau šią ataskaitą ir nesu su ja susipažinęs itin detaliai. Joje minimus tam tikrus laikotarpius sąlygiškai gal ir galima sieti su šalimis, bet tai tik prielaidos, mat tiesioginių nurodymų ataskaitoje neradau“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Politiko teigimu, dabar prokuratūra privalės įvertinti naująją medžiagą.
Lenkai atnaujins tyrimą
Vos pasirodžius minėtai ataskaitai, Lenkijos prokurorai, tiriantys bylą dėl slaptų JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimų Lenkijoje, pareiškė prašysiantys galimybės susipažinti su JAV Senato ataskaita. Paklaustas, kokių žingsnių turėtų imtis Lietuva, A.Anušauskas teigė, kad svarbu nepamiršti, kad Lenkijoje nebuvo dėl galimai veikusių kalėjimų atliktas parlamentinis tyrimas.
„Lenkijoje nuo 2008 metų šią situaciją tiria prokurorai, tad jei lenkų politikai nori atlikti išsamų tyrimą, teks padaryti daug daugiau, nei buvo padaryta Lietuvoje. Nesinorėtų lygintis su lenkais, kai kalbama šia tema, nes jie visą tyrimą buvo patikėję prokurorams“, – kalbėjo politikas.
Kaip galėtų keistis situacija, jei vis dėlto paaiškėtų, kad slaptas CŽV kalėjimas veikė, pašnekovas teigė nenorintis spėlioti. „Tai susiję ir su Europos žmogaus teisių teisme pateiktais ieškiniais prieš Lietuvą, tad nesinorėtų užsiimti spėlionėmis.“
Pareigūnai bus priversti padirbėti
„Buvę saugumo vadovai kaltino parlamentarus, kad parlamentiniu tyrimu norima pakenkti Lietuvos santykiams su JAV. Tad šiandien leisiu sau pajuokauti, kad dabar JAV senato Žvalgybos komitetas skelbdamas šią ataskaitą nori pakenkti santykiams su Lietuva“, – kalbėjo Seimo narys ir pridūrė, kad tyrimo Lietuvoje ir JAV paskelbtos informacijos priežastys skirtingos – Lietuvoje buvo aktualu tai, kad politikai nebuvo tinkamai informuojami apie tai, kas vyksta šalyje, o JAV buvo aktualus žmogaus teisių klausimas.
A.Anušausko teigimu, ataskaitą sudaro daugiau nei 500 puslapių, tad ir Lietuvos pareigūnams teks iš peties paplušėti, kol susipažins su šia informacija.
Politologas: „Smūgis Lietuvos reputacijai suduotas jau anksčiau“
Politologas Tomas Janeliūnas, paklaustas, kokį poveikį šios ataskaitos paviešinimas turės Lietuvos bendravimui su Rusija ir JAV, sakė: „Tai neturės labai didelės įtakos, ne sus Rusija šiuo metu turime kur kas didesnių problemų nei minėtoji ataskaita. Kalbant apie santykius su JAV, būtina nepamiršti, kad ši ataskaita nėra kokio nors šviežio įvykio apžvalga, bet pakankamai senų įvykių atspindys. Tai, kad amerikiečiai perspėjo, jog ataskaitoje bus minima Lietuva, rodo, kad diplomatine prasme esame vertinami sąjungininkai ir taip bandoma sumažinti potenciali galima žala viešojoje erdvėje“.
Pasak T.Janeliūno, oficialių santykių tarp šalių šios ataskaitos paviešinimas neturėtų pakeisti. Į klausimą, ar mesti tokie įtarimai Lietuvai ir Lenkijai neteps gana skaudžiu smūgiu šalių įvaizdžiui dėl žmogaus teisių apsaugos, pašnekovas atsakė: „Toks smūgis jau buvo suduotas, o tai tik oficialus patvirtinimas kažkada iškeltų įtarimų, bet tai gana senas įvykis. Rusija jau seniai turėjo visas galimybes eskaluoti šitą klausimą ir naudotis juo bandant gadinti Lietuvos reputaciją, tad vargu, šios dienos situaciją ką nors keičia.“
Ragina kreiptis į JAV
Žmogaus teisių aktyvistai trečiadienį paragino Lietuvos prokurorus kreiptis į Jungtines Valstijas su prašymu suteikti visą ataskaitą apie slaptus Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimus, kurių vienas galėjo veikti Lietuvoje.
Pasak Žmogaus teisių instituto stebėjimo ekspertės Mėtos Adutavičiūtės, JAV Senato paskelbta ataskaita sustiprina įtarimus, kad slaptame centre prie Vilniaus galėjo būti tardomas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al-Hawsawis.
„Iš ataskaitos matyti, kad būtent M.al-Hawsawi galėjo būti laikomas šiame violetiniame suėmimo centre ir iš jo jis buvo perkeltas dėl didelių sveikatos problemų ir dėl to, kad čia jam nebuvo teikiama medicinos pagalba“, – sakė ji.
V.Adamkus sako buvęs saugumiečių patikintas, kad CŽV kalėjimo nebuvo
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako saugumo pareigūnų buvęs patikintas, kad Lietuvoje nebuvo įrengtas slaptas amerikiečių kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.
Dvi kadencijas – 1998–2003 ir 2004–2009 metais – valstybei vadovavęs politikas teigia, kad po JAV Senato paskelbtos ataskaitos yra toliau įsitikinęs, jog CŽV slapta netardė kalinių Lietuvoje.
„Aš buvau užtikrintas aukščiausiųjų mūsų saugumo įstaigų vadovų, kad tikrai Lietuvoje tokio kalėjimo nėra, tokių kalinių niekas nėra pristatęs“, – BNS trečiadienį sakė V.Adamkus.
Prezidentas sakė, kad iš JAV buvo sulaukęs prašymo šalyje apgyvendinti pavojaus nekeliančius 7–9 kalinius iš Gvantanamo bazės, tačiau tokio sutikimo nedavė.
V.Adamkaus teigimu, jis pats yra aplankęs spėjamo CŽV kalėjimo vieta vadinamą pastatą Antaviliuose netoli Vilniaus ir įsitikinęs, kad ten buvo įrengtas treniruočių centras.
„Tuo metu pasakiau, kad mano visa surinkta informacija dar kartą patvirtina, kad Lietuvoje jokių kalinių iš ten nebuvo atvežta, ir tol, kol man nebus raštiškai dokumentaliai padėta prieš akis, kad kažkas slapta į Lietuvą įvežęs kalinius, aš tvirtai tos pozicijos laikausi šiandien, kad Lietuvoje jokių kalėjimų, jokių kalinių iš ten nebuvo“, – sakė prezidentas.
