Toliau tokio žingsnio aiškinimų yra bent pora - nuo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) dėstančio politikos mokslų eksperto Bernaro Ivanovo versijos, kad taip subtiliai bandoma partiją Tvarka ir teisingumas išstumti į užribį, iki Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento politologo Vytauto Dumbliausko remiamos idėjos, kad Prezidentės Dalios Grybauskaitės rėmėjai išsigando galimo konkurento prezidento rinkimuose.
Tam, kad Konstitucijos pataisai būtų pritarta, reikėjo, kad už ją balsuotų 94 Seimo nariai. Vadinasi, valdančiųjų, kurie turi 87 balsus Seime, neužtenka.
B.Ivanovo vertinimu, pataisų, kurios R.Paksui atvertų galimybę kandidatuoti rinkimuose, nepalaikė ne tik opozicija, tam entuziazmo nerodė nei „darbiečiai“, kurių idėjinis lyderis Viktoras Uspaskichas net nepasirodė Seime, nei socialdemokratai, kurie, jei ir palaikė koalicijos partnerius, tai, anot politologo, tik formaliai, žinodami, kad vis tiek 94 balsų surinkti nepavyks.
„Tokiu būdu, manau, ir politiniai oponentai, ir koalicijos partneriai bando po truputį išstumti iš politikos partiją Tvarka ir teisingumas, kuri jiems kelia problemų. (...) Tai vyksta ne viešojoje politikoje, o greta jos. Mes galime tik daryti prielaidas, o konkrečiai pasakyti, kieno interesai - ekonominiai ar finansiniai - lemia, labai sunku. Čia yra ne idealų ir idėjų kova. Jie palaidoti jau beveik prieš dvidešimt metų, politikoje - finansiniai, ūkiniai, ekonominiai, ES pinigų srautų kontrolės interesai. O ideologiniai dalykai yra retorika, skirta tam tikroms elektorato grupėms patraukti arba atgrasyti“, - dėstė B.Ivanovas.
VDU dėstytojas mano, kad tai gali būti susiję su tam tikromis dėlionėmis dėl valdančiosios koalicijos.
„Šioje istorijoje - daug nežinomųjų. Mes nežinome, kokia situacija yra dėl koalicijos ateities, girdėjome įvairių pareiškimų iš konservatorių. (...) Akivaizdu, kad bręsta rimtos permainos. Ir, matyt, Tvarka ir teisingumas toje politinėje kovoje yra pirmoji auka. Toliau, manau, gali sekti įvykiai, galbūt paliesiantys ir Darbo partiją“, - sakė B.Ivanovas.
Ekspertas nemano, kad šioje situacijoje partiją galėtų ištempti dabartinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
„V.Mazuronis krovė politinį kapitalą būdamas R. Pakso atstovu. Jis tam tikra prasme yra partijos lyderio vietos prižiūrėtojas. Manau, kad jis iš savo politinio amplua neišaugo. Deja, V.Mazuronis vargu ar galėtų partiją, kurios reitingai nevienareikšmiški, vesti į sėkmingą ateitį“, - sakė B.Ivanovas.
Vertindamas situaciją iš institucinės sandaros perspektyvų VDU dėstytojas sukritikavo politikus, nesudariusius R.Paksui teisės dalyvauti rinkimuose.
„Šiuo atveju esminis dalykas yra ne R.Paksas, o pasyvioji rinkimų teisė, dėl kurios pasisakė europinis teismas. Bet Lietuvoje į viską žiūrima per atskirus politikus, individus, jų savybes. Tai yra blogai. Institucijų stiprinimas yra demokratijos pagrindas. Matome, kad ir į pasyviosios rinkimų teisės klausimą žiūrima per R. Pakso asmenį bei tuo spekuliuojama, o to nereikėtų daryti“, - sakė B.Ivanovas.
MRU docentas V.Dumbliauskas šios situacijos nemato naujos koalicijos dėlionės kontekste, nes sąjunga su konservatoriais, pasak politologo, paprasčiausiai nebūtų naudinga socialdemokratams.
„Tokioje vaivorykštinėje koalicijoje socialdemokratai taptų Darbo partijos kritikos objektu. Partija, jeigu nori atgauti prarastą elektoratą didžiuosiuose miestuose, negalėtų to padaryti sėdėdama vienoje valtyje kartu su konservatoriais“, - dėstė V.Dumbliauskas.
Jis šioje situacijoje būtų linkęs pritarti kitai apžvalgininkų keliamai versijai, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai išsigando R. Pakso kaip konkurento Dalia Grybauskaitei prezidento rinkimuose.
Politologo nuomone, R.Paksas galėtų būti tas asmuo, kuris sutelktų protesto balsus. O jų - ne taip ir mažai. Vien pasirašiusių dėl žemės nepardavimo užsieniečiams yra maždaug 300 tūkst., o į rinkimus greičiausiai ateitų ir dar daugiau tų, kurie nepatenkinti „dabartiniu elitu“.
„R.Paksas galėjo išeiti į antrąjį turą. O su antruoju turu nejuokaujama, bent jau konservatoriai nejuokauja“, - sakė V.Dumbliauskas.
MRU docentas sutiktų su tuo, kad ir pats R.Paksas buvo suinteresuotas, kad Seime neįvyktų balsavimas dėl Konstitucijos pataisų.
„Man atrodo, kad padėtis, kai jis save pateikia nekaltai nukentėjusį, jį labiau tenkina. Pralaimėjimas prezidento rinkimuose reikštų mito apie nekaltą prezidentą, kurį atstatydino elitas, baigtį. O dabar jis greičiausiai pateks į Europos Parlamentą, vėl vis kartkartėmis grįš ir dalyvaus Lietuvos politiniame gyvenime“, - dėstė V.Dumbliauskas.
