Sutinku, kad sunkiai suvokiama kaip žmogus gali taip šaltakraujiškai nužudyti ir negana to dažnai pasitaiko, kad žudikas žiauriai išniekina aukos kūną. Tad klausant tokių kraupių istorijų nėra nieko stebėtino, kad visuomenėje kyla daugybė emocijų, diskusijų ir pasisakymų, kad tokius žudikus reikia bausti pačia griežčiausia bausme – mirties bausme.
Apie mirties bausmės įteisinimo galimybę Lietuvoje kalba ir visuomenės aktyvistai, žinomi politikai. Tačiau ar jų kalbėjimas nėra tik populizmas?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2004-06-18 nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“ yra pažymėjęs: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę į gyvybę kaip svarbiausią prigimtinę teisę, kurią tarp kitų teisės šakų normų padeda užtikrinti normos, nustatančios baudžiamąją atsakomybę už padarymą nusikalstamų veiksmų, kuriais kėsinamasi į žmogaus gyvybę tiesiogiai, arba už sudarymą neteisėtais veiksmais tokių sąlygų, kai žmogus praranda gyvybę“.
Taip pat būtina pažymėti, kad stojant į Europos Sąjungą mes pasirašėme sutartis, kuriose aiškiai buvo įvardijama, kad privaloma saugoti visas žmogaus teises į šią sąvoką įeina ir mirties bausmės panaikinimas. Juolab, kad nei vienoje ES valstybėje nėra vykdoma mirties bausmė.
Taigi mirties bausmės įvedimas Lietuvoje teoriškai būtų įmanomas tik mūsų valstybei išstojus iš ES, nes kitu atveju būtų sulaužytos su ES pasirašytos sutartys. Ir apskritai, kaip turėtų atrodyti mūsų valstybė, jei iš tikrųjų būtų įvesta mirties bausmė?
Mirties bausmės jau netaiko nei viena Europos šalis, nei viena iš buvusių SSRS respublikų, išskyrus Baltarusiją. Mirties bausmė taip pat nėra taikoma ir Pietų Amerikos valstybėse, Šiaurės Amerikoje šią bausmę taiko tik JAV. Kaip žinia, daugiausiai valstybių, kur yra taikoma mirties bausmė yra Afrikoje bei Azijoje.
Žinant šį faktą, galbūt reikėtų apgalvoti kitas alternatyvas, pavyzdžiui, padidinant bausmę už sunkius nusikaltimus, sugriežtinant įkalinimo režimą nuteistiesiems iki gyvos galvos, peržiūrint malonės taikymo tvarką atskiroms kalinių kategorijoms. Juk Konstitucijos 84 straipsnyje yra teigiama, kad LR Prezidentė teikia nuteistiesiems malonę, kuri yra humaniškumu grindžiamas individualus, skirtas konkrečiam asmeniui, teisingumo aktas.
Nors nuteistiesiems, padariusiems sunkius nusikaltimus malonė iki šiol niekam nebuvo suteikta, tačiau įstatymai leidžia jos prašyti visiems nuteistiesiems. Malonės gali prašyti ir asmenys nuteisti iki gyvos galvos. Šie nuteistieji pirmą kartą su malonės prašymu gali kreiptis į valstybės vadovę, tik prabėgus dešimčiai metų nuo bausmės pradžios.
Kadangi kiekvienas žmogus turi teisę turėti viltį, negalima panaikinti galimybės nuteistiesiems iki gyvos galvos prašyti prezidento malonės, tačiau galbūt reikėtų pagalvoti apie termino kada nuteistasis įgyja teisę kreiptis malonės prailginimo. Taip pat manau, kad yra būtina peržiūrėti ir moralinės bei materialinės žalos atlyginimo tvarką dėl tokių visiškai nužmogėjusių asmenų veiksmų.
Albinas Mitrulevičius yra Seimo LSDP frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas, Valstybės valdymo ir savivaldybės komiteto narys
