Portalas lrytas.lt domėjosi, kuo šią savaitę bus maitinami į Lietuvą atvyksiantys ypatingi svečiai: NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry bei Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Catherine Ashton.
Bendrovės „Taurakalnis“, kuri atsakinga už daugelio pirmininkavimo renginių dalyvių maitinimą, vadovė Irena Čereškienė sako, kad išskirtiniams svečiams atskiri patiekalai nebus ruošiami. Jie valgys tą patį, kaip ir kiti garbingi vakarienių ar pietų dalyviai.
„Taurakalnis“ pirmininkavimo renginiams sudaręs daugybę valgiaraščių. Kuo valgančiųjų rangas ar renginio lygis aukštesnis, tuo maistas yra įmantresnis. Jei paprasti svečiai pietums vaišinami, pavyzdžiui, balandėliais, tai svarbesni gali tikėtis patiekalų iš brangiausios mėsos ar žuvies.
Lietuviškų patiekalų – gausu
Galimybę paragauti pagrindiniu nacionaliniu patiekalu laikomų cepelinų turi ir aukščiausiojo lygio svečiai. Jiems gaminama sumažinta cepelinų versija – maždaug perpus mažesni nei įprasti.
„Svečiams pasiūlome paragauti ir jie paprastai susidomi ir neatsisako. Pamenu, per vieną renginį pasiūlėme 200 cepelinų, o atgal į virtuvę grįžo tik vieno cepelino įdaras, nes valgęs žmogus matyt buvo vegetaras“, - pasakojo I.Čereškienė.
Paprastai per visas iškilmingas vakarienes svečiams būna padengiamas tradicinių lietuviškų patiekalų stalas. Ant jo puikuojasi ES pirmininkavimo renginius remiančių įmonių produkcija, pavyzdžiui, medus, „Švyturio“ alus, „Žemaitijos pieno“ sūriai, „Rūtos“ saldainiai.
Lietuviškų gėrybių stalą papildo ir „Taurakalnio“ šefai. Svečiai gali paragauti lietuviškos duonos, šakočių, medaus torto, žagarėlių, varškės spurgų ir kitokių saldumynų, varškės sūrio, rūkytos mėsos gaminių, mėsos vyniotinių, marinuotų ir kitaip paruoštų miško grybų, silkės „pataluose“, užpiltines, lydekos, rūkyto ungurio, šamo ir kitokių žuvų užkandžių. Prie alaus siūloma keptos duonos skrebučių ar keptos duonos su majonezu ir sūriu.
„Labai populiarūs yra miško grybai. Jų visada nelieka. Taip pat labai mėgstama kepta duona. Jei kas nors paragauja, prie stalo vedasi kitus ir rekomenduoja paragauti. Matyt, kitose valstybėse tokie užkandžiai nėra gerai žinomi“, - pasakojo I.Čereškienė.
Užsieniečiai vaišinasi lietuviškais vynais, trauktinėmis, midumi bei alumi.
Valgo brangesnį maistą
Per iškilmingas vakarienes, kurios paprastai rengiamos Valdovų rūmuose arba Užutrakio dvare, svečiams dažnai siūloma trintų baravykų sriuba. Galimų karštų patiekalų įvairovė taip pat didelė: veršiena, jautiena, elniena, įdarytos keptos putpelės. Atrodo, kad bent kol kas didžiausią pasisekimą turi elnienos nugarinės patiekalas.
Gaminant desertus „Taurakalnis“ taip pat stengiasi naudoti lietuviškos virtuvės akcentus, pavyzdžiui, svarainius, šaltalankius, dobilų alų.
Prieš kiekvieną renginį valgiaraštis yra derinamas su Užsienio reikalų ministerija. Virėjai taip pat gauna sąrašus žmonių, kurie negali valgyti mėsos ar net žuvies, vengia cukraus, kitų maisto priedų.
Užsienio valstybių ministrai ir kiti aukšto lygio pareigūnai dažniausiai pietauja Nacionalinėje dailės galerijoje, kur vyksta visi darbiniai susitikimai. Ten rengiami furšeto tipo pietūs. Šią savaitę ministrai pietums gaus keptą otą su pankoliais ir garstyčių grūdelių padažu, sūdyta lašišą su marinuotomis daržovėmis, rūkytą eršketą, gruzdintą vėgėlę, kalakutienos krūtinėlę, rostbifą.
„Paprastai nesiūlome kiaulienos ir kitų patiekalų, nes Europoje dalis žmonių jų nevalgo dėl religinių ar kitokių sumetimų“, - teigė I.Čereškienė.
Visgi viena išimtis dėl kiaulienos šią savaitę bus padaryta. Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose šią savaitę garbiems užsienio svečiams Seimo užsakymu bus rengiama tautinė vakaronė. Jos metu bus galima paragauti rūkyto paršiuko, bus kepami bulviniai blynai, ėriukas. Svečiai taip pat degustuos keptą žąsį ir kitus lietuviškus skanėstus.
Vakarienių metu svečiai geria importinį vyną. Dalį vyno Lietuvai padovanojo Gruzijos ambasada.
Liaudiškos kapelos – už borto
Per iškilmingas vakarienes Valdovų rūmuose ir Užutrakio dvare užsieniečiai turi galimybę susipažinti su lietuviška kultūra. Paprastai jiems skamba lietuvių dainos arba muzika.
„Muzikinė programa trunka keliasdešimt minučių. Šiek tiek muzikos grojama renkantis svečiams vakarienės pradžioje, o po to 20-30 minučių pasibaigus vakarienei“, - pasakojo už kultūrines dalis atsakingos įmonės „Pirmoji kava“ vadovas Jogaila Morkūnas.
Kultūrinių programų organizatoriai Užsienio reikalų ministerijai ar kitiems vakarienių užsakovams pateikia galimų atlikėjų sąrašą, iš kurio pasirenkama, kas gros ar dainuos vieną ar kitą vakarą.
„Liaudiškos kapelos savo pasirodymų per vakarienes nerengia, nes buvo sutarta, kad jos neatitinka renginio vietos dvasios. Joms tinkamesnė vieta Rumšiškės, o ne Valdovų rūmai ar Užutrakio dvaras“, - kalbėjo J.Morkūnas.
Įtakingi užsienio politikai jau išgirdo skrabalisto Regimanto Šilinsko, Donato Katkaus orkestro, smuikininko Vilhelmo Čepinskio, dainininkės Onos Kolobovaitės, Nacionalinio simfoninio orkestro muzikantų, Vytauto Labučio ir Dainiaus Pulausko džiazo grupių, smuikininko Eimanto Belicko ir kitų meno kolektyvų pasirodymų.
Šį penktadienį per užsienio reikalų ministrų vakarienę Užutrakyje koncertuos atlikėja Jazzu su Petru Geniušu. Per gynybos ministrų vakarienę Valdovų rūmuose ketvirtadienį pasirodys renesanso muzikos ir šokių ansamblis „Banchetto musicale“.
„Lietuvoje yra daug nuostabių atlikėjų ir visiems reikia duoti galimybe pagroti“, - įsitikinęs J.Morkūnas.
