Prezidento rinkimai turėtų vykti kitų metų gegužės viduryje. Oficiali rinkimų kampanija prasidėtų balandžio viduryje, o kandidatai būtų registruojami balandžio pradžioje.
Norint, kad R.Paksas galėtų dalyvauti rinkimuose, Seimas turi pakeisti šalies Konstituciją. Tam būtini du balsavimai, tarp kurių privaloma ne trumpesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Norint suspėti, pirmas balsavimas turi įvykti ne vėliau kaip gruodį. Seimas po atostogų grįš rugsėjo 10-ąją.
Atrodo, kad laiko dar yra, tačiau spręsti šio klausimo neskubama. Šios kadencijos Seimo Konstitucijos komisijai prireikė vos ne pusės metų, kol politikai apsisprendė dėl Konstitucijos keitimo formuluotės.
„Mes esame pastebėję, kad šis klausimas yra sąmoningai vilkinamas. Manome, kad tai daroma Socialdemokratų partijos vadovybės nurodymu. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas tempia gumą, kabinėjasi prie smulkmenų. Tikimybė, kad R.Paksas galės kandidatuoti kitais metais vyksiančiuose rinkimuose – artima nuliui“, - portalui lrytas.lt neoficialiai teigė vienas iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderių.
Dabartine situacija nusivylęs ir pats R.Paksas.
Galvas laužė ilgai
Konstitucijos komisija birželį, po kelis mėnesius trukusių diskusijų, nusprendė, kad per apkaltą už priesaikos sulaužymą pašalintas asmuo vėl kandidatuoti į valdžios postus, kuriuos pradedant eiti - būtina prisiekti, galėtų po aštuonerių metų.
Keisti Konstituciją nuspręsta po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš dvejus metus konstatavo, kad per apkaltą iš pareigų pašalintam asmeniui draudimas iki gyvos galvos eiti pareigas, susijusias su konstitucine priesaika, yra neproporcingas.
R.Paksui siūloma formuluotė naudinga – jis kitais metais galėtų kandidatuoti į šalies vadovo postą. Dabar šio klausimo svarstymą perėmė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo vadovas J.Sabatauskas nesutinka su kaltinimais, kad prisidėjo vilkinant darbus, nes jo vadovaujamas komitetas rimtų diskusijų dar net nepradėjo.
„Negi jie tikėjosi, kad specialiai dėl šio klausimo posėdžiai bus organizuojami vasarą? Manau, kad Konstitucijos komisijoje šis klausimas tikrai buvo užtęstas, ten net nebuvo normalių diskusijų dėl Konstitucijos keitimo formuluotės. Politikai dėl nepatyrimo vis įsiveldavo į detales, sprendimo priėmimas buvo vis atidėliojamas“, - prisiminė politikas.
Jis mano, kad iki pirmo balsavimo Seime liko dar pakankamai laiko, ir politikai spės šį klausimą aptarti su teisininkais.
Kantrybė trūko pavasarį
Formuojant dabartinę valdančiąją daugumą buvo sutarta, kad Konstitucija turėtų būti pakeista. Einant laikui, R.Paksas šių metų pavasarį net išplatino laišką, kurame piktinosi, kad klausimo sprendimas vis atidėliojamas.
„Nesinorėtų manyti, kad delsdami įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kažkas tikisi palengvinti sau gyvenimą, galbūt išvengti konkurencijos“, - pareiškė „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis. Jis kritikavo koalicijos partnerius už neryžtingumą ir pažadų nevykdymą.
Tuo, kad koalicijos partneriai vilkina problemos sprendimą, R.Paksas įsitikinęs ir dabar. Jis sako, kad partneriai jį vis maitina pažadais, tačiau pastebimų rezultatų kol kas nesimato.
Jis taip pat nėra tikras, ar galės dalyvauti artėjančiuose šalies vadovo rinkimuose. „Esu optimistas, todėl aš įsitikinęs, kad sprendimas bus pasiektas šį pavasarį arba kitą, arba po penkerių metų. Kažkada tai bus padaryta“, - kalbėjo R.Paksas. Jis neatskleidžia savo ateities planų, bet sako galįs būti ne tik prezidentu, bet ir partijos pirmininku, parlamentaru, užimti kitas svarbias pareigas.
Politikas spėja, kad kitų partijų atstovai, anksčiau aršiai kritikavę R.Paksą, dabar negali pradėti kalbėti kitaip, todėl neskuba keisti ir Konstitucijos.
R.Paksui geriau likti kankiniu?
Net ir įtraukus Konstitucijos keitimą į Seimo darbotvarkę, „tvarkiečiams“ iškils kita problema. Konstitucija gali būti pakeista tik tuo atveju, jei už tai abu kartus balsuos ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Valdančioji koalicija turi 87 balsus. Labai abejojama, ar R.Paksą parems konservatoriai ir liberalai.
Be to, R.Pakso nemėgsta dalis „darbiečių“, tarp jų – jo oponentas Artūras Paulauskas, grupė socialdemokratų. Todėl Konstitucijos keitimas gali žlugti jau per pirmąjį balsavimą.
Spėjama, kad „tvarkiečiai“ gali bandyti šantažuoti socialdemokratus, kad šis klausimas būtų sprendžiamas prieš patvirtinant kitų metų valstybės biudžetą. Įvertinę, kad nuolat bruzda „darbiečiai“, socialdemokratai, matyt, nenorės, kad probleminiais partneriais svarstant kitų metų biudžetą taptų ir „tvarkiečiai“, todėl iš visų jėgų stengsis, kad įvyktų bent pirmasis balsavimas Seime. Jei pirmas balsavimas pavyks, antrasis, prieš pat rinkimus, kai jau bus žinomi visi varžovai, greičiausiai bus sužlugdytas.
„Surinkti pakankamai balsų bus labai sunku. Nemanau, kad priesaiką sulaužusiam asmeniui taip greitai turėtų būti suteiktas antras šansas. Tai ne baudžiamoji atsakomybė, kai atlikus bausmę viskas nurašoma. Priesaikos sulaužymas yra žymė visam gyvenimui“, - įsitikinęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.
Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis neatmeta galimybės, kad Konstitucijos keitimas šiuo metu nenaudingas ir patiems „tvarkiečiams“. Jei R.Paksui, kurio reitingai šiuo metu nėra įspūdingi, bus leista dalyvauti rinkimuose ir jis skaudžiai pralaimės, tai bus didelis smūgis šio politiko įvaizdžiui.
„R.Paksui yra naudingiau toliau likti kankiniu ir kandidatuoti į Europos Parlamentą“, - sako K.Masiulis.
Žada palaikyti bendražygį
Darbo partijos pirmininkas bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vytautas Gapšys teigia nematantis kliūčių, kodėl Seimas negalėtų išspręsti R.Pakso klausimo artimiausiu metu.
„Šis klausimas yra įsisenėjęs ir jį reikia kuo greičiau išspręsti. Manau, diskusijų jau buvo pakankamai ir Seimas artimiausiu metu galėtų pradėti balsavimą. Mes pasirengę šį klausimą įtraukti į posėdžių darbotvarkę“, - kalbėjo „darbiečių“ lyderis.
V.Gapšys įsitikinęs, kad Darbo partijos frakcija balsuos už R.Paksui naudingą Konstitucijos keitimą. Paklaustas, ar tai naudinga „darbiečiams“, nes jie tokiu būdu sustiprintų konkuruojančią partiją, V. Gapšys teigė: „Mes balsuodami nežiūrime, ar tai naudinga partijai, mes žiūrime, ar tai naudinga Lietuvai“. Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė teigė, kad frakcija laukia, kol teisininkai baigs diskusijas dėl Konstitucijos pataisų.
„Mes palaikome idėją, kad žmogui vėl būtų suteikta teisė kandidatuoti į Seimą, o dėl kitų aplinkybių – žiūrėsime, ką pasiūlys teisininkai“, - sakė I.Šiaulienė.
Kitoms partijoms naudos nėra
Politologas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Lauras Bielinis abejoja, ar šis klausimas greitai išsispręs. Jis spėja, kad Seimo nariai dėl to sąmomingai įsivels į nesibaigiančius ginčus.
„Jis aktualus tik „Tvarkai ir teisingumui“. Kitoms partijoms ši problema nėra įdomi, todėl jos neturi priežasčių jį skubinti Seimo darbotvarkėje“, - kalbėjo politologas.
Jis sutinka su nuomone, kad kitoms partijoms nėra labai naudinga, jog R.Paksui būtų suteikta galimybė grįžti į didžiąją politiką.
„Tiesa, „darbiečiai“ šiuo atveju R.Paksą gali palaikyti iš pragmatinių priežasčių. Darbo partija turi savo problemų, todėl palaikydama „Tvarka ir teisingumą“ ji gali rasti sąjungininką savo problemoms spręsti“, - mano L.Bielinis. Tokiu atveju dvi „skriaudžiamos“ partijos susivienytų.
