V.Andriukaitis dar nenusprendė, kokiu spinduliu aplink Sveikatos apsaugos ministeriją būtų galima gerti tik arbatą. Bet jam atrodo, kad dabar padėtis nepakenčiama – tikras siaubas, kad svaigalais prekiaujama net naktį, dūžta buteliai, girtos kompanijos stumdosi ir mušasi.
Ką V.Andriukaičiui atsakė savivaldybė?
Vilniaus valdžia ministrui pamėgino mandagiai paaiškinti, kad neturi teisinio pagrindo uždrausti barų veiklos ir gali bausti tik taisyklių pažeidėjus.
Pavyzdžiui, už triukšmą, viešosios tvarkos ar prekybos alkoholiu taisyklių pažeidimus.
Kad valdininkas neturi teisės šiaip sau užsukti į jam nepatinkantį barą ir pareikalauti užverti duris, žino kiekvienas. Tik ne ministras.
Juo labiau savivaldybė neturi teisės uždrausti prekybos alkoholiu barams, tarkim, kilometro spinduliu aplink Sveikatos apsaugos ministerijos pastatą.
Vilniaus valdžia bandė ministrui išaiškinti ir šį teisės pradžiamokslį. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai vadovaujančiam pareigūnui savivaldybė buvo priversta aiškinti, kad apriboti prekybą alkoholiu įmanoma tik ištyrus pažeidimų intensyvumą ir pobūdį, atsižvelgus į gyventojų skundus ir aplinkui esančių įstaigų nuomonę.
Aplink sostinės centre dunksantį Sveikatos apsaugos ministerijos pastatą įvairiausių užeigų iš tiesų yra daugybė.
Žinoma, būtų galima diskutuoti, ar jų ne per daug įsikūrę vienoje vietoje.
Galbūt savivaldybė turėtų įdėmiau skaityti prašymus suteikdama prekybos alkoholiu licencijas.
Bet toks ministro „Noriu!” labiau primena vaiko užgaidą. Patemps lūpą, treptelės koja ir gaus tai, ko nori?
