Prieš metus „Facebook“ tinkle ji perskaitė, kad vienos sergančios mergaitės motina rinkdama pinigus dukros gydymui, neturi galimybių palikti gydymo įstaigos ir susitvarkyti reikalingų dokumentų. Ingrida gyveno netoli klinikų. Nusprendė jai padėti. Iki šiol moterys draugauja.
Neseniai atsirado ir antrasis Ingridos globotinis – dvylikametis Giedrius. Berniukas šešis kartus buvo paniręs į komą. Moteris padeda ir jam, ir šalia sūnaus nuolat budinčiai motinai.
Barbė devyndarbė
Ingridos pagalbos darbai prasidėjo nuo Augustės istorijos. Apie tai rašė ir lrytas.lt. Mergaitė serga sudėtinga onkologine liga. Augustei Lietuvos medikai davė mažai šansų, vienintelė viltis buvo skubi auglio operacija užsienyje, kuriai šeima neturėjo pakankamai pinigų.
Mamai, kuri visą parą slaugė dukrą, svetimame mieste buvo sunku tvarkyti sąskaitas ir dokumentus. Ingrida nusprendė padėti išspręsti šias problemas. Nuo tada kaunietė tapo ligoninėje įkalintos šeimos pagalbininke, visada pasiruošusi padėti patarimu, pagalba ir moraliniu palaikymu.
Socialinio tinklo grupėje, kuri susibūrė dėl vieno sirgusio berniuko Lino, moteris bendravo su Augustei padėti norinčiais žmonėmis. Jiems padedant suorganizavo mergaitei antrąjį gimtadienį ligoninėje. Atsirado gerų žmonių, padovanojusių tortą, balionų ir įamžinusių džiugias šventės akimirkas. Atėjus žiemai visa grupė savo globotinei surinko šiltų rūbelių.
„Šiandien aš ir Augustės mama – draugės. Pasikalbame apie viską. Iki šiol lankau jas abi – mamą ir dukrą. Dabar irgi važiuosiu, reikia maisto nuvežti, nes Augustėlė karščiuoja ir mama negali iki parduotuvės išbėgti“, - žvalia greitakalbe pasakojo kaunietė.
Komoje - šešis kartus
Augustės mama supažindino Ingridą su kito kenčiančio vaiko – Giedriaus – gimdytoja. Jo situacija ko gero dar sunkesnė nei Augustės. Berniukui 12 metų. Per trumpą savo gyvenimą jis šešis kartus buvo paniręs į komą. Vaikui nustatyti du labai sunkūs sindromai: cistinė fibrozė ir Barterio sindromas. Su pastaruoju jis vienintelis toks vaikas Lietuvoje, vargu ar pasaulyje rastume tokią sudėtingą ligų kombinaciją.
Be šių genetinių sutrikimų jis dar serga epilepsija, astma, mažakraujyste ir kitomis rimtomis ligomis. Mamai svarbiausia pagalba – tai bet kokia informacija apie galimą pagalbą, apie taikomus naujus vaistus ar gydymo metodus.
„Tapau jo motinai ramsčiu, viltimi. Žinojau, kad dėl jų privalau padaryti viską“, - pasakojo Ingrida.
Netikėtai pablogėjus situacijai, teko skubiai surinkti lėšų naujam intraveniniam kateteriui. „Tada susidūriau su fondų „susirūšiavimu“ pagal paskirtį ar diagnozes. Kreipiausi pagalbos į bendraminčius ir per porą dienų surinkome reikiamą sumą“, - kalbėjo moteris.
Grupės nariai iš užsienio atsiuntė maisto papildų, priemonių kineziterapijai, taip pat labai padeda informacijos paieškomis. „Ėmiau juo rūpintis kaip šeimos nariu, kaip sūnumi. Įsivaizduokit, berniukas visas 24 valandas gyvena su lašinėm, o jo mama visą laiką būna šalia sūnaus. Paskutinį kartą namuose buvo prieš metus laiko. Namuose mamos laukia dar du sūnūs, vienas turi negalią, kitas serga astma. Jų šeimos pajamos minimalios, todėl trūksta lėšų net minimaliausiems poreikiams“, - užjautė kaunietė.
Kad nereikėtų valgyti vien klinikose gaminamo maisto, moteris iš suaukotų pinigų nupirko garinį puodą. Dabar berniuko mama gali vaikui paruošti kokio tik nori maisto.
Padeda savanaudiškais tikslais
Yra ir daugiau šeimų, kurioms Ingrida pasitarnauja. Bendraudama su fondu, globojančiu vaikus, ji su grupės nariais renka vaikams rūbelius, žaislus ar maistą. Į pagalbos prašymus atsiliepia tautiečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Anglijos, Airijos ar kitų šalių.
„Vakar iš Anglijos atkeliavo siunta. Ten merginos iš savo draugų ar šeimų surinko žaislų, dėvėtų rūbelių, vežimėlį, maniežą ir kitus daiktus. Susisiekiau su fondu Kaune, susirinksim, padalinsim šeimoms, kurioms to reikia. Dar dalį patikėta perduoti Kauno kartų namų jaunosioms mamytėms, kūdikių namams ar pradžiuginti mažuosius ligoniukus“, - pasakojo moteris. Ingrida jau kuria planus kaip per vasarą surinkti mokyklinio amžiaus vaikams reikalingų priemonių.
Ji dažnai girdi klausimą, kodėl taip stengiasi dėl kitų. „Padedu savanaudiškais tikslais. Jei padėsiu kitiems vaikams, tikiu, kad mano vaikams ar anūkams gyvenimas bus šviesesnis. Esu tikra, viskas grįžta atgal su kaupu“, - atsakė dviejų vaikų mama.
Moteris padėti kitiems pradėjo dar vaikystėje. „Kai man buvo 12 metų, savo rajone radau mažą verkiančią mergaitę. Dvi valandas vaikščiojau su ja, laikiau už rankos, raminau, kad vėl nepasiklystų. Radome jos namus. Tada suvokiau, kokia aš šaunuolė – padėjau tam vaikui. Man tai patiko. Jausmas toks geras kad norisi jo vis daugiau“, - pasakojo geradarė.
Vyras nebesiginčija
Ingridos vyras sako, kad jo žmona dėl kitų yra pasirengusi viskam. Kartais net savo namus pamiršta. Kauniečių butas apkrautas dėžėmis. „Tuos rūbelius juk reikia išskalbti, surūšiuoti“, - aiškino moteris.
Ji tikino, kad vyras jau pripratęs prie jos labdaringų darbų. „Jis net nebesiginčija, kai sakau: „Šitą dėžę nuvežk tam, nuvažiuok pas tą žmogų, iš to paimk mikrobangų krosnelę ar fotelį. Kai grįši, nuvažiuok pas tą ir tą, jis surinko rūbelių“. Jam tai yra natūralu“, - pasakojo žmona.
Dar prieš vedybas ji perspėjo mylimąjį: „Sakiau, jei imi mane į žmonas, imi su visais mano pomėgiais. Aš tau neaiškinu, ar žvejyba – sėdėti 7 valandas ir nepagauti nieko – yra protinga, todėl ir tu man neaiškink, ar tai, ką aš darau, yra protinga.“
Į darbą nenori
Paklausta, ar norėtų prisijungti prie labdaringos organizacijos, moteris purto galvą. „Ne. Organizacijoje reikia tarnauti jos tikslams. Visada turėčiau kalbėti ir elgtis jos vardu. Dažnai organizacijos dirba siauroje srityje. Aš nenoriu taip apsiriboti, man patinka santykiai žmogaus su žmogumi, o ne žmogaus su organizacija“, - pasakojo moteris.
Nenorėtų ji ir savos organizacijos. Ir taip gerai. Svarbiausia jai – padėti žmonėms. Kol kas tam užtenka jos užsidegimo ir laiko.
Prieš motinystės atostogas ji dirbo statybos firmoje sąmatininke. Krizė šioje srityje pakoregavo planus ir prailgino motinystės atostogas. „Apie darbą kol galiu negalvoju. Šeimą išlaiko vyras, aš puikiai save realizuoju padėdama žmonėms ir laisvalaikiu užsiimdama rankdarbiais“, - tvirtino į labdaringą veiklą įsisukusi kaunietė.
Iš pradžių ji nelabai norėjo pasakoti apie save žurnalistei. „Nenoriu, kad žmonės pamanytų, jog renkuosi sau medalius ar man trūksta kokios karūnos. Man nesvarbu, kaip kiti vertina mano veiklą“, - kalbėjo ji.
Vėliau persigalvojo: „Naudinga tai, kad manimi labiau pasitikės tie, kurių pagalbos prašysiu. Matys, kad visko, ko prašau, ne sau prašau, bet kitiems. Naudojuosi proga visiems jiems padėkoti už parodytą pasitikėjimą ir suteiktą paramą.“
