Sekmadienį partijos „Tvarka ir teisingumas“ tarybos nariai susirinko į neeilinį tarybos posėdį. Per jį buvo pasiūlyta balsuoti už deklaraciją dėl susijungimo su Darbo partija.
Kai „Tvarkos ir teisingumo“ taryba pritarė tokiam žingsniui, deklaracija bus pateikta partijos kongresui. Tai turėtų įvykti balandžio mėnesį. Būtent partijos kongresas priims lemiamą sprendimą.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ragino „Tvarkos ir teisingumo“ rajono skyrius perimti iniciatyvą ir jau dabar pradėti bendrauti su Darbo partijos atstovais. Taip „tvarkiečiai“ Lietuvos rajonuose tikisi užimti geresnes pozicijas nei Darbo partijos atstovai. „Nereikia laukti kaip mergaitei, kad kas pakviestų šokti. Reikia iškarto imti ir daryti“, - partijos narius ragino V. Mazuronis.
Klausimas svarstytas už uždarų durų. Žurnalistai į posėdį buvo neįleisti.
Apgailestavo, kad informacija nutekėjo žiniasklaidai
Savo kalbą „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas pradėjo paaiškinimu, kodėl visuomenė apie galimą susijungimą sužinojo pirmiau nei kai kurie partijos nariai.
„Daugelis partijų susijungimų neįvykdavo dėl to, kad informacija žiniasklaidai nutekėdavo per anksti. Tiek kiek aš galėjau, tiek stengiausi tą informaciją išlaikyti paslaptyje. Bet įvyko taip, kaip įvyko. Dabar mes darome viską, kad sukurtume stiprią komandą“, - aiškino R. Paksas. Pirmasis apie partijų jungimąsi pranešė naujienų portalas lrytas.lt, remdamasis šaltiniais tų politinių jėgų vadovybėje.
„Tvarkiečių“ vėliavnešys išsakė aiškią nuomonę apie susijungimą: „Šitas procesas turi įvykti. Taip mes neabejotinai taptume stipriausia ir didžiausia politine jėga Lietuvoje. Kalbos, kad šitas susijungimas tėra bandymas pasislėpti nuo teisėsaugos - nepagrįstos. Taip kažkas tik bando išlieti savo nuoskaudas. Mūsų susijungimo tikslas - dar geriau atstovauti Lietuvos žmonėms.“
Tokiam žingsniui pritarė populiarūs „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai.
„Dabar mes esame vienas kitam reikalingi, dabar abi partijos yra vienodai svarbios. Jeigu mes praleisime šitą momentą, vėliau gali būti per vėlu“, - susijungimui pritarė „tvarkietis“ Gintaras Šurkus.
„Daugeliu vertybinių klausimų Darbo partiją palaiko mus. Net labiau nei konservatorius. Yra ir mūsų gretose tokių Seimo narių, kurie palaiko kitokias vertybes. Tačiau aš manau, kad turime tarnauti Lietuvai ir mes tikrai pasieksime aukštų rezultatų“, - emocingai kalbėjo parlamentaras Petras Gražulis.
Tačiau sprendžiant iš politikų pasisakymų, „Tvarkos ir teisingo“ nariai nėra vieningi. Dalis rajoninių partijos skyrių vadovų pasisakė prieš susijungimą su Darbo partija.
„Nežinau čia sveikinti ar užjausti. Čia vertybių nėra, čia tik verslo planas. Prezidente, pažiūrėkite, kokią stiprią jūs subūrėte komandą. Ar teisinga dabar ją sugriauti?“, - sakė vienas iš tarybos narių.
Kiti rajonų politikai pabūgo, kad „Tvarkos ir teisingumo“ susijungimas su Darbo partija paskatins panašius kitų politinių organizacijų žingsnius. Pavyzdžiui, kad konservatorių partija susijungs su Liberalų sąjūdžiu.
R. Žemaitaitis pritarė partijų susijungimui
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis paneigė gandus, kad jis yra nusiteikęs prieš partijų susijungimą. Jis net paragino savo kolegas balsuoti už tokį sprendimą.
Tačiau R. Žemaitaitis pabrėžė, kad kiekvienas „Tvarkos ir teisingumo“ narys turi pagalvoti apie „moralinius dalykus“. Politikas kalbėjo apie tai, kad kai kurie „tvarkiečiai“ kuria intrigas ir bando sumenkinti jo autoritetą. Esą partijos kolegos paskleidė žinias, kad R. Žemaitaitis svarsto galimybę pereiti į konservatorių partiją.
„Jeigu mes dabar nesugebame dirbti kartu, tai kaip mes dirbsime sujungę partijas“, - retoriškai klausė R. Žemaitaitis.
Politiko kalba buvo nenuosekli ir aiški. Nors jis pasakė, kad pritaria susijungimui su Darbo partija, tačiau kartu lyg ir paneigė savo žodžius: „Mes turi pagalvoti, dėl ko mes dirbame. Dėl vieno žmogaus, dėl savo šeimos ar dėl valstybės. Man atrodo, kad dėl valstybės, bet ji jau seniai parduota.“
Vyriausybėje kėdžių nestumdys
Šiam žingsniui dar bus prašoma partijos kongreso pritarimo.
Manoma, kad susijungimas galutinai įvyks maždaug po dviejų mėnesių.
Derybos dėl susijungimo prasidėjo dar 2012 metų pavasarį. Tačiau esminis lūžis įvyko tik prieš savaitę. Praėjusį pirmadienį Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas pasiūlė „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiui Rolandui Paksui tapti naujojo politinio darinio vadovu.
Portalo lrytas.lt šaltiniai tikina, kad naujoji politinė partija nereikalaus naujų postų Vyriausybėje. Esą susijungimas vykdomas ne siekiant didesnės įtakos valdančiojoje koalicijoje, bet norint sukurti atsvarą galingoms konservatorių ir socialdemokratų politinėms organizacijoms. Naujosios partijos kūrėjai siekia sukurti stipriausią politinę jėgą Lietuvoje.
Derybininkai spėja, kad lyderių planai nepatiks daliai jų bendražygių. Manoma, kad po susijungimo nubyrės apie 5 tūkst. narių, nepritariančių tokiam žingsniui. Tačiau sudėjus abiejų partijų narius, naujoji politinė jėga vienys apie 26 tūkst. politikų ir bus didžiausia Lietuvoje.
Seime ji turės apie 39 parlamentarus. Tačiau tikėtina, kad prie naujojo politinio darinio neprisijungs „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Remigijus Ačas.
