Pirmasis premjerinis spektaklis – vasario 10 dieną.
Autobiografinis ir bene žinomiasias vengrų kilmės šveicarų literatės A.Kristof kūrinys „Storas sąsiuvinis“ ne vieną skaitytoją privertė pašiurpti arba bent pasijausti nejaukiai. Romane vaizduojamas bet kokį švelnumą praradęs, iki nuogos buities nudrengtas šiuolaikinis pasaulis – be jokių idiliškų grožybių ir patogumų. Karo nusiaubtoje aplinkoje žmonės galvoja apie tai, kad privalo tiesiog išgyventi ir nieko daugiau.
Dvyniai vaduojasi nuo emocijų
Spektaklyje perteikiama brolių dvynių Luko ir Klauso (aktoriai Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys) istorija. Motinos palikti pas senelę vaikai pakliūva į atšiaurų pasaulį, kuriame patys susikuria negailestingas, bet padedančias jiems išlikti gyviems taisykles – alina save įvairiais pratimais, pratindamiesi įveikti skausmą, nuslėpti užuojautą kitiems, nereaguoja nei į liaupses, nei ir prakeiksmus, išmoksta išgyventi be maisto, vandens, be meilės.
Tuo pat metu broliai storame sąsiuvinyje rašo savo gyvenimo dienoraštį. Žodžiai dažnai būna apgaulingi, tad jie aprašinėja tik tai, kas iš tiesų nutinka, vengdami sentimentų, asmeninių vertinimų. Iš tiktųjų dvyniai – labai protingi, talentingi ir užsispyrę, gyvenimiški "universitetai", o ypač jų senelės, aplinkinių žmonių vadinamos ragana, patarimai bei pamokos duoda vaisių – po kasdienių kūno ir sielos grūdinimo pratybų naujieji „spartiečiai“, regis, jau yra pasirengę akistatai su žiauria tikrove.
Dvyniai – gyvenantys pagal savitą kodeksą, bet kokiems švelniems jausmams abejingi individai. Jeigu kas nors alksta, jie pasidalins maistu, viskuo šiame pasaulyje nusivylusiems padės išsivaduoti nuo kančių ir nukeliauti į Anapilį. Tokį vaizdą spektaklyje pagal moderniai klasikai priskiriamą, skaitytojų vaizduotę audrinantį A.Kristof romaną "Storas sąsiuvinis" Klaipėdos dramos teatre kuria režisierius J.Brazys.
„Premjera turėjo įvykti pernai gegužę, bet vienam iš pagrindinių vaidmenų atlikėjų aktoriui Andriui Alešiūnui patyrus traumą, kruopščiai sudėlioti planai subyrėjo. Sustojome pirmąją dieną, kai jau buvo parengta scenografija, turėjo prasidėti repeticijos“, – nesėkmingą pradžią prisiminė J.Brazys.
Priverstinė pauzė nepakenkė
Galvojant, kaip išsaugoti spektaklį, pakviestas kitas ankstesniuose J.Brazio spektakliuose vaidinęs aktorius Džiugas Grinys. Vieno iš dvynių vaidmuo jam buvo tikras iššūkis – skubėjo mokytis tekstą, bet laiko buvo likę tiesiog per mažai. Kūrybos komanda ir aktoriai prie nebaigtų repeticijų grįžo tik šiemet – visi plušėjo išsijuosę iki pat premjeros.
„Prieš pauzę daug repeticijų nebuvo, kurį laiką jaučiuosi lyg iš naujo kurčiau vaidmenį. Padėjo kitą brolį vaidinantis S.Ambrozaitis – mes esame grupiokai, ne kartą dirbę kartu, scenoje gerai jaučiame vienas kitą, aš juo pasitikiu“, – kalbėjo vėliausiai į kūrybos procesą įsiliejęs D.Grinys.
Priverstinės prastovos, J.Brazio nuomone, įtakojo spektaklius: „Pasitaiko, kad jos subrandina geresnį rezultatą, bet būna ir taip, kad kūrėjai visiškai atitrūksta nuo spektaklio. Sugrįžę prie „Storo sąsiuvinio“ pamatėme, kad per laiką mūsų požiūris į daugelį dalykų apsivertė aukštyn kojomis – dramaturginės medžiaga suvokimas, išgyvenimai absoliučiai kitokie“.
J.Brazio žvilgsnis į A.Kristof romaną nukrypo atsitiktinai ir nuo pat pirmųjų puslapių įtraukė į jos kuriamą pasaulį. Skaitytojams knygos personažai, pasak jo, gali pasirodyti bejausmiai padarai, bet dvynių gyvenimo filosofija išties įdomi: „Jų moralės suvokimas galbūt ir ne visiškai žmogiškas, bet artėjantis nuo egocentrizmo prie humanistinių idealų, kartais netgi primena biblinius siužetus ir jų personažus. Brolių charakteriai, požiūris į gyvenimą tuo ir įdomūs, kad jie nesivadovauja mums įprastomis gėrio ar blogio kategorijomis. Jų atšiaurumas - savotiška savisaugos reakcija į viską, kas rutuliojasi aplink".
Karo ugnis nušvietė sąmonę
Iš pradžių skaitydamas romaną su aktoriais J.Brazys pareiškė norįs iš spektaklio eliminuoti karą. Pastarieji tada nelabai suprato, apie ką režisierius šneka. Kitą dieną Rusijos okupacinė kariuomenė peržengė Ukrainos sienas – karo tema, suprantama, tapo itin aktuali. Visiems teko iš naujo analizuoti gilumines paradoksinių A.Kristof tekstų prasmes, aiškintis, kas yra siaubas, gėris ir blogis.
„Pradžioje mes buvome kaip vaikai, bandantys suvokti karą ir save jo šešėlyje. Po metų pertraukos sugrįžę į repeticijų salę su kitokių žinių bagažu, pamatę, kokias nelaimes ir kančias Rusijos agresija atneša ukrainiečiams, jautėmės kaip kuriamo spektaklio herojai dvyniai – jau šiek tiek užgrūdinti šiurpių vaizdų iš Ukrainos fronto, sprogdinamų miestų ir gyvenviečių.
Kitoje šviesoje pamačiau ir pagrindinius veikėjus, ir visą spektaklį. Jeigu anksčiau kertinė šaknis buvo broliai, tai dabar ji pasodinta į kitokią dirvą. Iš esmės tai spektaklis apie drąsą gyventi nežmoniškomis aplinkybėmis“, – visko neatskleisdamas pasakojo per repeticiją paskutinius taškus dėliojęs J.Brazys.
Pakitusio pasaulio, laiko poveikį pajuto ir S.Ambrozaitis: „Karas Ukrainoje tebevyksta, įvykiai kaleidoskopiškai kinta mūsų visų patirtį. Baiminausi, kad neapniktų apatija, bet medžiaga, prie kurios prisilietėme, padeda išlikti jautriems net priartėjusios žiaurios tikrovės sąlygoms“.
Spektaklio „Storas sąsiuvinis“ scenografijos kūrėjas Marius Nekrošius, kostiumų dailininkė Karolina Fiodorovaitė, šviesų dailininkas Julius Kuršis, kompozitorius Mantas Mockus. Vaidina S.Ambrozaitis, D.Grinys, Linas Lukošius, Vaidas Jočys, Alina Mikitavičiūtė, Digna Kulionytė, Justina Vanžodytė, Rimantas Pelakauskas, Liudas Vyšniauskas, Toma Gailiutė, Jonas Baranauskas, Artūras Lepiochinas, Jonas Viršilas, Karolis Maiskis.
Iš Nacionalinio dramos teatro atleisto režisieriaus Oskaro Koršunovo mokinys J.Brazys - vienas gabiausių jo auklėtinių, yra sukūręs spektaklius pagal Moljero pjesę „Mizantropas“, Williamo Shakespeare'o „Makbetą“, Antono Čechovo „Žuvėdrą“, Peterio Šaferio „Equus“. Klaipėdos dramos teatras, kuriame jaunas kūrėjas debiutuoja, jam yra pažįstamas nuo mažens - čia aktoriais dirba jo motina Eglė Jackaitė ir tėvas Edvardas Brazys.
Sudrebino literatūros padangę
A.Kristof (1935–2011) – vengrų kilmės šveicarų rašytoja. Jos vaikystė ir jaunystė Austrijos pasienyje esančiame Kössego miestelyje sutapo su karo laikotarpiu Vengrijoje – bombardavimais, badu, sovietų okupacija, „naująja tvarka“. Visa tai vienaip ar kitaip įtakojo jos kūrybą.
Neišvengiamai pragaištingi sociumo ir žmogaus santykiai, vartotojiška visuomenė, kai kuriuos individus verčianti paminti etiką ir moralę, atsispindi literatūros pasaulį sukrėtusiame A.Kristof romane „Storas sąsiuvinis“ (1986), kurį J.Brazys bando savitai interpretuoti Klaipėdos dramos teatre.
Po to A.Kristof išleido dar du romanus „Įrodymas“ (1988) ir „Trečiasis melas“ (1991). Visi šie romanai, sudarantys trilogiją, išversti į daugiau kaip 30 pasaulio kalbų. Lietuviškame leidime trilogija sudėta į vieną knygą ir pavadintą pirmosios dalies vardu – „Storas sąsiuvinis“.
Naujausi A.Kristof romanai: „Vakar“ (1995), autobiografinė knyga „Beraštis“ (2004), novelių rinkinys „Man tas pats“ (2005). Pastaroji knyga taip pat yra išversta į lietuvių kalbą.
Klaipėdos valstybinis dramos teatras. Spektaklis „Storas sąsiuvinis“ pagal to paties pavadinimo A.Kristof romaną. Režisierius J.Brazys. Premjera vasario 10, 11, 12 ir 15 dienomis.
