Pagrindinė arena – senasis elingas
Tarptautinis Klaipėdos festivalis išaugo iš tris dešimtmečius Vakarų Lietuvoje karaliavusio vasaros festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, kurį sumanė buvęs KVMT meno vadovas ir dirigentas Stasys Domarkas.
Populiarus festivalis keičia savo rūbą ir formatą. Nuo šiol aukščiausio lygio operos, šokio ir simfoninės muzikos šedevrai bus pristatomi unikalioje erdvėje po atviru dangumi – istoriniame Klaipėdos laivų elinge.
Pernai senajame elinge susirinkę žiūrovai išvydo nemirtingos vokiečių kompozitoriaus Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą. Didžiulio publikos susidomėjimo, palankių vertinimų sulaukęs šedevras į Mėmelio verslininko Pauliaus Lindenau įkurtos laivų statyklos teritoriją sugrįš ir šią vasarą.
Klaipėdos tarptautiniame festivalyje romantiškai nuskambės klasikinės muzikos koncertas, kuriame kartu su Roberto Šerveniko diriguojamu KVMT simfoniniu orkestru pasirodys „rusiškuoju Paganiniu“ tituluojamas atlikėjas – smuiko virtuozas Maksimas Fedotovas.
Ryškiu baigiamuoju akcentu taps vieno įdomiausių Europoje šiuolaikinio šokio kūrėjų Edwardo Clugo ir tarptautinės Slovėnijos bei Ispanijos menininkų komandos sukurti vienaveiksmiai baleto šokių spektakliai: „Stabat Mater“ (pagal Giovannio Battisto Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio – „Šventasis pavasaris“.
Programoje – R.Wagnerio šedevras
„Mūsų norai garsinti uostamiestį už Lietuvos ribų grindžiami jau nuveiktais darbais. R.Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ sulaukė ypač aukštų įvertinimų – apdovanota „Padėkos kauke“ kaip geriausias praėjusių metų Klaipėdos festivalis.
Šio spektaklio režisieriui Daliui Abariui ir Dalando partijos atlikėjui Tadui Girininkui prisegti „Auksiniai scenos kryžiai“, – pristatydama festivalio programą pažymėjo KVMT vadovė Laima Vilimienė.
Klaipėdos jūrų uosto ir marių fone iš senosios P.Lindenau laivų statyklos elingo griaučių skrydžiui pakilęs lietuviškasis „Skrajojantis olandas“ jau išplaukė į pasaulio meno vandenynus – tarptautinėje platformoje „OperaVision“ pristatytu spektakliu domėjosi ir žavėjosi tolimiausių šalių melomanai.
Tarptautinio vasaros festivalio organizatoriai Klaipėdos gimtadieniui skirtą „Skrajojantį olandą“ muzikos renginiams pritaikytoje neįprastoje industrinėje erdvėje planuoja parodyti net keturis kartus. Muzikos ir veiksmo fiestą po atviru dangumi kurs KVMT choras, simfoninis orkestras, baleto bei mimanso artistai.
Viena iš „Skrajojančio olando“ misijų – pristatyti iš pajūrio kilusius solistus. Į vėjų gairinamą elingo sceną sugrįžta Almas Švilpa (Olandas), T. Girininkas (Dalandas), kiti premjeriniuose spektakliuose dainavę solistai.
Tarp debiutantų – Richardas Mačanovskis iš Latvijos (Olandas), Manuela Uhl iš Vokietijos (Zenta), Kristian Benedikt (Erikas).
Skatins meno ir gamtos sąveiką
„Senąjį rūbą ir mastelį keičiantį vasaros renginį stengsimės išauginti iki reprezentacinio klasikinės ir simfoninės muzikos tarptautinio festivalio. Norime, kad jis skleistų garsą apie Klaipėdą, Vakarų Lietuvą ir visą mūsų šalį, pristatytų iškilius meno projektus Europai ir visam pasauliui“, – ambicingų tikslų neslepia L.Vilimienė.
Naujasis Klaipėdos festivalis, pasak L.Vilmienės, į kultūros renginių renginių rinką žengia tvirtomis kojomis: „Turime stiliaus vadovą, jūriniais akcentais padabintą, lengvai įsimenamą logotipą.
Kurdamiesi ant Kuršių marių kranto festivalio organizatoriai brandina dar vieną kilnią misiją: pasitelkus meną, atkreipti visuomenės dėmesį į ir ekologijos problemas.
„Meno, gamtos ir ekologijos sinergija gali tapti galinga varančiąja jėga, nulemsiančia laimingą žmonijos gyvenimą ateityje ir tęstinumą“, – naują muzikos festivalio kryptį akcentavo L.Vilimienė.
Teatralai neatskleidė, kokias ekologines provokacijas žada publikai, tik prasitarė, kad jos ruošiamos išvien su partneriais, tarp kurių yra ir muzikos menui neabejingų Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų.
Pasirengę įvairiems iššūkiams
KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis išskyrė ypatingą Klaipėdos elingo aplinką, kuri, anot jo, atlikėjams netrukdo nei groti, nei dainuoti, tačiau visada skatina atsižvelgti į gamtos išdaigas: „Šalia tyvuliuojančios Kuršių marios, praplaukiantys laivai yra gražu, tačiau niekas nežino, kokie bus orai“.
Pernykštė „Skrajojančio olando“ premjera elinge po atviru dangumi solistams, chorui, orkestro muzikantams, visai statytojų komandai leido suprasti, kad su jūra, vėjais, debesimis nepajuokausi, iš anksto nesusitarsi.
„Manau, kad šis festivalis jau bus prisitaikęs – geriau pažinę aplinką ir vietovę rengėjai gali iš anksto pasirengti įvairiems netikėtumams, numatyti ne vieną įvykių scenarijų“, – sakė T.Ambrozaitis.
Sėkmės festivaliui linkėjo „Skrajojančio olando“ muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas: „Šis spektaklis sujaudino publiką, įrodė savo vertę. Tačiau muzikoje nėra pasikartojimų: kiekvienas festivalis pulsuoja sava gyvybe, kuri užsimezga su pirmaisiais akordais ir nutrūksta ties paskutiniąja nata.
M.Pitrėnas įsitikinęs, kad „Skrajojančio olando“ pastatymai bus kitokie – ypatingi ir nepakartojami: „Muzika prie vandenų visada skamba kitaip. Spektaklis – tarsi jausmas, nežinia, kokia bus jo kulminacija ar baigtis“.
Pernai daug problemų sprendęs „Skrajojančio olando“ režisierius D.Abaris nemano, kad šiemet jau galės lengviau atsikvėpti. Antras kartas gali būti netgi sudėtingesnis, nes viską reikia pradėti iš naujo – infrastruktūra, repeticijos, pasikeitę solistai. Per keturias dienas gali pasitaikyti įvairių orų.
„Ruošiamės, galvojame, kad reikės pasiruošti dar didesniems iššūkiams ir netikėtumams nei praėjusiais metais“, – Žvejų rūmuose vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje mintimis dalijosi D.Abaris.
Žėrinti marių muzika ir šokiai
Tarptautinio Klaipėdos festivalio programoje – koncertas „Elingo ritmu – žėrinti marių muzika“, kuriame kartu su R.Šerveniko diriguojamu KVMT simfoniniu orkestru pasirodys Rusijos smuiko virtuozas M.Fedotovas.
R.Šervenikas, grįžtantis į pajūrį su vis naujais žinomais atlikėjais, rečiau girdėta muzikos klasika, šįkart pristatys konservatyviojo romantiko Max'o Brucho koncertą smuikui ir orkestrui, Camille‘io Saint-Saënso „Introdukcija ir rondo capriccioso“, Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ ištraukas.
Festivalio desertas – vienaveiksmiai šokio spektakliai „Stabat mater“ (pagal G.B. Pergolesi) ir I.Stravinskio „Šventasis pavasaris“: choreografas E.Clugas (Rumunija/Slovėnija), jo asistentas Gajus Žmavcas (Slovėnija), scenografas ir kostiumų dailininkas Jordi Roig'as (Ispanija), šviesų dailininkas Tomažas Premzlas (Slovėnija).
Skirtingus moterų paveikslus žiūrovams atskleisiančio tarptautinio šokių projekto siela ir kuratorius E.Clugas – Slovėnijos nacionalinio baleto teatro trupės vadovas, žymus šiuolaikinio baleto kūrėjas.
Slovėnijos Mariboro teatre pristatyti E.Clugo šokių spektakliai jau apkeliavo daugybę šalių ir festivalių.
Įtraukti į KVMT repertuarą E.Clugo pastatymai, baletas „Romeo ir Džiuljeta“ bus rodomi Žvejų rūmų scenoje.
