Ar pakartos italų dirigentas savo triumfą Vilniuje? Vincenzo Bellini operą „Kapulečiai ir Montekiai“ Vilniaus festivaliui rengiantis Sesto Quatrini žada atskleisti tikrą bel canto grožį

„Niekada nebūsiu pirmas vien dėl savo vardo: „sesto“, išvertus iš italų kalbos, reiškia „šeštas“. Bet muzika nėra varžybos“, – juokavo italų dirigentas Sesto Quatrini, rengiantis Vilniaus festivaliui operos premjerą.

S.Quatrini džiaugiasi, kad LNOBT pasiūlė jam premjerą dėl sėkmingo pasirodymo, o ne dėl to, kad kas nors jį stūmė. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
S.Quatrini džiaugiasi, kad LNOBT pasiūlė jam premjerą dėl sėkmingo pasirodymo, o ne dėl to, kad kas nors jį stūmė. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dainininkė V.Miškūnaitė
Dainininkė V.Miškūnaitė
Daugiau nuotraukų (2)

Asta Andrikonytė („Lietuvos rytas")

Jun 1, 2017, 3:10 PM, atnaujinta Jun 1, 2017, 7:04 PM

32 metų S.Quatrini Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) atrado praėjusį rudenį, per dirigento koncertą su latvių operos primadona Kristyne Opolais. Publika koncerte net šaukė iš ekstazės, sužavėta dirigento vulkaniško temperamento ir nepaprasto muzikalumo.

Būtų sunku rasti tinkamesnį muzikos vadovą Vincenzo Bellini operai „Kapulečiai ir Montekiai“, kurios premjera Vilniaus festivalyje numatyta birželio 9ąją. Bel canto operos – S.Quatrini stichija, jis diriguoja šį repertuarą Europoje ir už Atlanto.

„Noriu tobulo, be mažiausių netikslumų spektaklio. Vilnius, LNOBT, jo publika ir orkestras yra to verti“, – dėstė dirigentas, šiuo tikslu į Lietuvą iš Italijos atsivežęs puikią pagalbininkę – bel canto enciklopedija vadinamą vokalo pedagogę Carmen Santoro.

– Kaip vertinate mūsų dainininkus? – paklausiau dirigento.

– Turime supergerą komandą. Pagrindines partijas dainuos teatro žvaigždės Viktorija Miškūnaitė (Džuljeta) ir Eglė Šidlauskaitė (Romeo), o Tebaldą kuria talentingas portugalų tenoras Carlosas Cardoso.

Mums visiems tai bus debiutas šioje operoje, taigi labai svarbus išbandymas, kuriam rimtai rengiamės. Noriu tobulo, be mažiausių netikslumų spektaklio. Vilnius, LNOBT, teatro publika ir orkestras yra to verti.

– Esate maksimalistas?

– Kai įmanoma. Klasikinės muzikos versle ne viskas įmanoma. Kartais tenka diriguoti spektaklį net be repeticijų. Kaip tada būti tobulam, kaip užmegzti gerus santykius su orkestru, solistais?

Juk negaliu nurodyti artistams, kaip dainuoti, remdamasis savo sena patirtimi.

Interpretacija išsigrynina, tik pabendravus su dainininkais – kiekvienas jų turi unikalų balsą ir jausmų pasaulį. Reikia gerbti jų norus, žinoti balso subtilybes – žodžiu, mylėti dainininkus. Tada jie dainuos tau ir padarys tave laimingą. Jei nemylėsi operos ir dainininkų, jie dainuos sau.

Vilniuje galiu siekti maksimumo, nes rengiame premjerą nacionaliniame teatre su vienu žinomiausių pasaulyje režisierių (prancūzu Vincent’u Boussard’u). Ir dėl to ši premjera man itin svarbi. Su trupe parodysime tikrą itališką skambesį. Muzikantai mokosi puikiai!

– Mūsų teatre statoma daug itališkų operų.

– Itališką garsą galima išgirsti tik Italijoje – jis lengvutis, švytintis, kartais labai švelnus. Mes šlifuojame kiekvieną detalę. Vienoje repeticijoje ilgiau kaip pusvalandį gludinome pianissimo, nes muzikos dinaminė skalė gali būti nepaprastai plati, o spektakliuose kartais girdime tiktai mezzoforte ir forte.

Diriguoju daug bel canto operų. Žmonės mane laiko šio stiliaus žinovu, nes dirbau su tokiu žymiu bel canto meistru kaip buvęs „Metropolitan Opera“ vyriausiasis dirigentas, dabartinis Ciuricho operos vadovas Fabio Luisi. Talkinau jam „Metropolitan Opera“ spektakliuose ir svarbiausiame Italijos bel canto festivalyje „Valle d’ltria“, dvejus metus buvau jo asmeninis asistentas.

– Kaip įgijote tokį įtakingą globėją?

– Paprašiau pažįstamo maestro parašyti jam rekomendacinį laišką. Tai suveikė – F.Luisi pakvietė mane į Niujorką.

Dvi žiemas važinėjau į repeticijas „Metropolitan Opera“, vėliau dalyvavau F.Luisi meistriškumo kursuose Paryžiuje. Kai padirigavau Niujorke kompanijos „Bare Opera“ spektaklyje, F.Luisi pakvietė tapti jo asistentu. Jis pakeitė mano gyvenimą.

Išvykau į Ameriką, nes Italijoje niekas nenorėjo man suteikti galimybių, – visiems atrodžiau per jaunas, turėjau pirma padiriguoti kur nors užsienyje.

Buvau nusivylęs, nes į Italiją diriguoti itališkų operų atvyksta daug jaunų užsienio dirigentų, o savi ten niekam nerūpi.

Dabar ir mane pradeda Italijoje pripažinti, bet iki šiol mano karjera plėtojosi daugiausia už jos ribų. Deja, pas mus per daug politikuojama: pasitikėjimą lemia ne meno kriterijai, bet asmeniškumai.

Todėl esu labai laimingas, kad LNOBT pasiūlė man premjerą dėl mano sėkmingo pasirodymo, o ne dėl to, kad kas nors mane stūmė.

Jūsų publika įvertino, kad turiu ką pasakyti, ir teatro vadovas nepabūgo pasiūlyti man atsakingo darbo.

Panašiai buvo ir Rygoje – po koncerto su K.Opolais bei Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru buvau pakviestas diriguoti plačių užmojų projekte „Baltijos muzikos sezonai“ Jūrmaloje.

Taigi Baltijos valstybės tampa nauja mano kūrybos erdve.

Dabar daugiausia laiko praleidžiu keliaudamas – dirbu Niujorke, turiu operos kompaniją „Les Voix Concertantes“ Paryžiuje, koncertuoju su Italijos orkestru („Sinfonica Abruzzese“). Man patiktų sugrįžti ir į Vilnių.

– Ar lieka laiko muzikos kūrybai? Buvote produktyvus kompozitorius – parašėte ir vieną kamerinę operą.

– Dabar galėčiau kurti nebent lėktuve ar traukinyje. Vien šį sezoną mano darbotvarkėje – 62 skrydžiai.

Gal grįšiu prie kūrybos, kai eisiu tokias pareigas teatre, kad nereikės dirbti kiekvieną sekundę. Mintyse jau sudėliojau dviejų operų – komiškos ir tragiškos – siužetus.

– Ar esate patyręs pralaimėjimų?

– Aš niekada nelaimėsiu dėl savo vardo: „sesto“, išvertus iš italų kalbos, reiškia „šeštas“. Esu taip pavadintas senelio garbei – jis buvo šeštas brolis šeimoje.

Nė kartelio nesu laimėjęs sporto varžybose, o žaidžiau ir futbolą, ir tinklinį, tenisą, slidinėjau ir plaukiojau. Bet mano vardas man patinka. Muzika nėra varžybos. Čia pralaimi tik tie, kurie negerbia savo darbo ir kolegų.

Be to, galima sakyti, esu kelyje į pergalę. Mano karjera įsibėgėja. Būsiu labai laimingas, jei vieną dieną galėsiu įgyvendinti savo teatro viziją.

Kokia ji? Manau, per dažnai operos teatruose vyrauja liūdna, rimta atmosfera lyg bažnyčioje. Taip, muzika yra šventas dalykas, bet turime atsiverti pasauliui, kitaip mirsime. Kiekvienas teatro plotelis turi būti panaudotas lankytojams pritraukti.

Solistė, kokios dar negirdėjome

Dainininkė V.Miškūnaitė (nuotr.) prieš operos „Kapulečiai ir Montekiai“ repeticijas lavinosi Pietų Italijoje. LNOBT paramos fondas „Orfėjaus lyra“ suteikė jai galimybę pastudijuoti R.Celletti bel canto akademijos meistriškumo kursuose Martina Frankos miestelyje.

Tokį patarimą lietuvei davė vokalo pedagogė iš Italijos C.Santoro. Ji atvėrė V.Miškūnaitei daug bel canto paslapčių. Pasak solistės, operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ klausytojai išgirs ją tokią, kokios dar nebuvo girdėję. Po intensyvių bel canto studijų ji iš naujo atrado savo balsą.

V.Bellini operos premjera LNOBT numatyta birželio 9 ir 11 d. Operą režisuoja prancūzas V.Boussard’as, scenografiją jai sukūrė belgas V.Lemaire’as, kostiumus – aukštosios mados garsenybė, prancūzas Ch.Lacroix.

Iškart po „Kapulečių ir Montekių“ premjeros V.Miškūnaitė grįš į Martina Franką dainuoti čia rengiamame bel canto festivalyje „Valle d’Itria“, į kurį suvažiuoja tūkstančiai melomanų. Šįmet festivalio statomoje G.Verdi operoje „Karalius vienai dienai“ („Un giorno di regno) solistė iš Lietuvos atliks pagrindinę Markizės partiją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.