Niujorko „Metropoliatan Opera“ teatre žiūrovams buvo dalijami lapeliai su „Marseliete“ – prieš savaitgalio spektaklius publika giedojo Prancuzijos nacionalinį himną. Dirigavo Placido Domingo. „Marselietė“ skambėjo ir prieš simfoninį koncertą Otavos nacionaliniame menų centre Kanadoje. O San Paulo koncertų scena nušvito raudona, balta, mėlyna spalvomis.
Atlantos simfoninis orkestras dedikavo Paryžiaus aukoms Giuseppe Verdi „Requiem“, Vašingtono nacionalinis simfoninis – Alfredo Casella‘os „Herojiškąją elegiją“. Solidarumą su prancūzais išreiškė Kolorado Springso filharmonijos bei kiti JAV orkestrai.
„Viskas, ką šiandien galime – tai groti pagerbdami praradusius gyvybę ar tuos, kuriuos mylėjo“, – sakė prieš Berlyno filharmonijos orkestro koncertą Vienos „Musikverein“ salėje kolektyvo vadovas Simonas Rattle‘as. Jis Paryžiaus aukų atminimui skyrė Ludwigo van Beethoveno Devintąją simfoniją, simbolizuojančią kelionę iš tamsos į šviesą.
„Šiandien L.van Beethoveno brolybės, meilės, žmogiškumo priesakai aktualūs kaip niekad, ypač susiduriant su tais, kurie jais netiki“, – kalbėjo S.Rattle‘as.
Amerikiečių dirigentas Leonardas Slatkinas, dar gerai prisimenantis jam tekusią sunkią misiją po rugsėjo 11-osios, dabar, iškart po tragedijos, turėjo diriguoti Lione vietos orkestrui. Tačiau likus porai valandų iki pasirodymo, koncertas buvo atšauktas. Liono meras paskelbė penkių dienų gedulą.
Maestro buvo parengęs šiai progai specialią kalbą, kurią paskelbė internete. „Šio vakaro programa turėjo būti džiaugsminga. Tačiau siaubingi įvykiai mums priminė, kad gyvename pavojingais laikais. Kaip elgtis beprasmiškos prievartos akivaizdoje? Kaip ją paaiškinti vaikams ir sau patiems? Mes esame čia, kad suteiktume jums paguodos. Tai, ko neįmanoma perteikti žodžiais, galima pasakyti muzika“, – parašė savo kalboje dirigentas.
Vietoje numatyto kūrinio, muzikantai buvo pasirengę groti Samuelio Barberio Adagio styginiams, jau tapusį sielvarto ir liūdesio palydovu. Šis kūrinys skambėjo per Franklino Roosevelto laidotuves, jį grojo pasaulio orkestrai, nužudžius Johną F.Kennedy, jis buvo pasirinktas gedint rugsėjo 11-osios aukų.
„Adagio vadinamas liūdniausiu visų laikų kūriniu. Bet aš su tuo nesutinku. Jo pabaiga mums primena, kad ir po didžiausios nevilties gyvenimas tęsiasi“, – pabrėžė L.Slatkinas.
Šiuo metu Paryžiaus nacionalinėje operoje dirbantis suomių dirigentas Esa-Pekka Salonenas netgi pareiškė, jog darbas – tai geriausia terapija net ir juodžiausiais gyvenimo momentais ir jau šeštadienį atnaujino repeticijas teatre. O estas Paavo Järvi savaitgalį dirigavo Paryžiaus orkestrui Briuselyje Jeano Sibeliaus „Valse triste“. Taigi gyvenimas tęsiasi.
Parengė Asta Andrikonytė
