„1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias nusidriekė 650 kilometrų nuo Vilniaus per Rygą iki Talino susikibusių žmonių grandine. Tai unikali protesto akcija, kai trys Sovietų Sąjungos okupuotos Baltijos šalys Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečio proga susivienijo ir ryžtingai pareiškė, jog kartu sieks nepriklausomybės. Tai laisvės, drąsos ir lyderystės simbolis. Kaip sakė JAV Prezidentas Joe Bidenas, „Baltijos kelias, ne Berlyno siena, tapo Europos ateities simboliu“. Šiandien vykstančios Ukrainos kovos už laisvę primena, kad istorija nesiilsi ir Baltijos sesių vienybė vėl labai aktuali. Būtent todėl, laikydamasis strategijos istorinius įvykius perkelti į sceną, valstybinis ansamblis „Lietuva“ ėmėsi organizuoti Baltijos kelio 35-mečio koncertą – nemokamą, Katedros aikštėje. Kartu su režisieriumi Daliumi Abariu ir mūsų partneriais gimė koncepcija būsimo šventinio koncerto „650 kilometrų laisvės“ – apie sumanymą pasakojo ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Klaunauskaitė.
Susitikime taip pat dalyvavo renginio režisierius Dalius Abaris, koncerto muzikos vadovas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas, muzikinių kompozicijų aranžuotojas, kompozitorius Jievaras Jasinskis ir renginio mecenato „Elektrum Lietuva“ komunikacijos vadovė Jūratė Rupšienė. Kūrėjai, organizatoriai ir partneriai pristatė atlikėjus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, atskleidė koncerto „„650 kilometrų laisvės“ pagrindinę idėją ir šventinę kampaniją.
Išsilaisvinimo kelias
650 kilometrų laisvės – toks už rankų susikibusių žmonių grandinės ilgis užfiksuotas istorijai. Tai simbolinė nuoroda į kelią, kurį mes jau nuėjome ir tiesiame toliau, palaikydami visus, kovojančius už savąją laisvę.
„Viskas tame ženkle ir užkoduota. 650 km laisvės – ką tai reiškia šiandien visiems mums, kurie stovėjom ir gyvenom tuo metu? Prisiminimai, nostalgija, išsilaisvinimas... O dabartinei kartai – atstumas nuo vienos vietos iki kitos. Kodėl tos kartos atstovų nepaleidus tuo keliu – kas jiems tas kelias? Jeigu tada tai buvo išsilaisvinimo kelias, šiandien, man atrodo, tai kūrybos kelias, laisvė kurti, atrasti, keliauti, laisvė bendrauti, nebijoti. Viskas į tuos 650 km ir susideda. Mes šiandien turime Baltijos kelią kaip laisvės ir galimybės ją kurti. Todėl čia atsiranda Jievaras, kuris keliaus tuos kilometrus“, – konferencijoje kalbėjo D. Abaris.
Režisieriaus D. Abario vizijoje – po 35 metų 650 kilometrų laisvės keliu į istorinę praeitį besileidžiantis kūrėjas, kuris tik gimęs ant rankų dalyvavo gyvoje Baltijos kelio grandinėje.
„Simboliškas sutapimas ar lemtis, kad dalyvavau Baltijos kelyje, būdamas keturių mėnesių ir ant krikšto mamos rankų, nes tėvų rankos laikė sesutes. Visa tai man mistika, ir vien suvokimas, kad ten buvau, tiesiog stebuklingas. Džiaugiuosi galėdamas dalyvauti čia ir pergyventi iš naujo. Ir kai leisiuosi į tą kelionę, apie tai ir galvosiu – neįsivaizduoju, kokia energija turėjo tvyroti kelyje. Bandysiu perteikti tą užtaisą ir šioje programoje. Net susijaudinau“, – jautriai pasakojo kompozitorius ir aranžuotojas J. Jasinskis.
Pasak kūrybinės komandos, atsispyrę nuo tų istorinių 650 kilometrų dabar keliaujame po visą pasaulį, skleisdami savo žinią apie laisvę. Apie tai, kokia laimė yra pati kūryba – išlaisvinanti ir atverianti pasaulį. Kai prieš 35-erius metus laisvės siekis išsiveržė už mūsų valstybės ribų, visam pasauliui parodėme, koks stiprus bendras tikslas jungia tris Baltijos šalis.
Šventinės emocijos
Koncerte skambės visų Baltijos šalių muzikos DNR, kur persipins akademinės, aranžuota liaudies ir elektroninės muzikos žanrai. Bendra šiuolaikinė muzikinė kompozicija sujungs chorus, orkestrus, šokėjus ir atlikėjus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, simbolizuojančius trijų Baltijos sesių vienybę.
„Mūsų galvose praūžė Dainų šventės garsai, visa Lietuva buvo įelektrinta to reiškinio, esame tokiam pakilime. Galim pamatyt, kiek mes ištroškę bendrystės, laisvės, kaip ją mokame švęsti. Mūsų būsimas renginys apie šventimą, manifestas mūsų šiuolaikinės valstybės ir mūsų šiuolaikinės istorijos. Ta ryžto, veržlumo dvasia skambės maždaug valandos trukmės muzikinio kaleidoskopo pavidalu, skambės apie penkiolika įvairių kūrinių iš visų Baltijos valstybių. Kaleidoskopas mirgės emocija, savitumu, juk ne paslaptis, kad nors mes vieningi, bet tuo pačiu turime savotiškų skirtumų, kuriuos pabandysime pabrėžti muzikinėje medžiagoje. Muzikinė koncepcija gimsta bendraujant su mūsų partneriais Latvijoje ir Estijoje, o Jievaras bando surasti skambesį, tam tikrus kūrinius, kurie tiktų. Derinimas vyksta labai kolegialus. Dar ir sudėtis vienoje scenoje masiška, raumeninga – apie du šimtai atlikėjų“, – atskleidė muzikinės dalies vadovas M. Pitrėnas, kuris prieš dešimtmetį dirigavo viename svarbiausių Baltijos kelio minėjimų Rygoje.
Pakilią nuotaiką kurs bei džiugią, iškilmingą muziką vienoje scenoje atliks valstybinis ansamblis „Lietuva“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, elektroninės muzikos grupė „Happyendless“, kamerinis choras „Aidija“, Latvijos valstybinis choras, latvių folk-pop grupė „Tautumeitas“, estų atlikėja Maarja Nuut ir kiti. Diriguoti šiam unikaliam orkestrui kviečiami žymūs dirigentai: iš Estijos – Erki Pehk, o Latvijos – Martinš Ozolinš. Muzikinės programos vizualizacijas kurs Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunieji kūrėjai.
Partnerystės svarba įgyvendinimui
„650 KILOMETRŲ LAISVĖS“ organizatoriai džiaugiasi, kad prie tokios istorinės reikšmės renginio prisideda ne tik valstybinės institucijos, bet ir verslo organizacijos – šiuo atveju renginio mecenatas „Elektrum Lietuva“.
„Mums didelė garbė ir pasididžiavimas būti tokio projekto dalimi. 650 km gyvoji laisvės grandinė, prieš 35-erius metus sujungusi daugiau nei du milijonus Baltijos šalių gyventojų, yra simbolinė ir labai brangi mums, veikiantiems visose trijose šalyse. Baltijos kelias yra apie laisvę ir nepriklausomybę, o mes prisidedame kuriant energetinę mūsų šalių nepriklausomybę – tai yra tai, kuo didžiuojasi tūkstančiai mūsų darbuotojų ir klientų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, – teigė „Elektrum Lietuva“ komunikacijos vadovė J. Rupšienė. Projektą taip pat iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Konferencijos partneriai – Lietuvos nacionalinis muziejus.
Dar gegužę laisvės simbolio paieškoms susivienijo kūrėjai, komunikacijos ekspertai ir skirtingų aukštųjų mokyklų studentai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas ir ansamblis „Lietuva“ surengė kūrybines dirbtuves, kurių metu jaunimas dalinosi idėjomis, ką jiems šiandien reiškia laisvė ir su kuo asocijuojasi Baltijos kelias. Gvildendami per asmenines patirtis, studentai akcentavo galimybę kurti, mokytis, bendrauti ir siekti savo tikslų, jaustis saugiam ir nevaržomam. Bendrystė, Laisvės kelias, atvirumas pasauliui, netgi maištas, tokie įvaizdžiai kaip atviri delnai ar susikibusios rankos – visa tai jaunąją kartą įkvepia kalbėti apie laisvės giją ir jos tęstinumą iš kartos į kartą.
Prie Baltijos kelio minėjimo ruošiasi prisidėti ir lietuviai iš viso pasaulio. Išeivijos bendruomenės sveikins tautiečius virtualiai, dalis jų po Dainų šventės ketina vėl sugrįžti į sostinę būtent dėl šventinio koncerto. Jubiliejinėje kampanijoje planuojamos ir kitos interakcijos, kurios bus skelbiamos vėliau.
