Per beveik 55 kūrybinės veiklos metus „Ratilio“ išleido ne vieną tradicinę kultūrą pamėgusių ir ją savo kraštuose toliau puoselėjančių auklėtinių kartą. Dabartiniai ansamblio nariai – įvairių specialybių studentai ir alumnai – taip pat šaunūs pasakotojai, šokėjai, muzikantai ir dainininkai, kurie smalsiai gilinasi į įvairius folkloro žanrus ir mezga asmeninį santykį su tradicija.
Vis gausėjant festivaliuose, konkursuose, koncertuose padainuoti solo išdrįstančių ansamblio narių ir platėjant jų repertuarui, pamažu subrendo sumanymas parengti solinių dainų rinktinę, kuri ne tik parodytų, kokie gi žmonės sudaro šį margą kolektyvą, bet ir leistų iš arti pažvelgti į lietuvių dainuojamojo folkloro melodikos ypatumus.
Tokių paskatų vedami, Lietuvos nacionalinio kultūros centro įrašų studijoje 15 „Ratilio“ narių įrašė 48 solines ir 5 duetu atliekamas visų Lietuvos etnografinių regionų dainas, kurios sugulė į dviejų kompaktinių plokštelių albumą „RATILIO čiulbučiai“.
Pirmojoje plokštelėje – ir nuo mažumės folkloro supamų, ir palyginti neseniai liaudies dainą prisijaukinusių 13 ansamblio narių įdainuotos Dzūkijos, Suvalkijos dainos, po keletą Aukštaitijos ir Mažosios Lietuvos melodijų. Antrojoje – ansamblio senbuvių Mildos Pieškutės ir Julijos Vilkaitės sukauptas solinių dainų, daugiausia žemaitiškų ir dzūkiškų, repertuaras.
Kelias dainas puošia subtilus kanklių, ratukinės lyros pritarimas, dvibalsumu rinktinę papildo Rasos Alės Petronytės ir Damilės Bagdonavičienės, Karolio Parčiausko ir Luko Bagdonavičiaus, Mildos ir Julijos duetai. Įrašų garsu rūpinosi Justinas Ladyga, albumą apipavidalino Gustas Avinas.
Solinis dainavimas ypatingas keliais atžvilgiais. Atlikėjui tai išskirtinė proga parodyti savo meistriškumą – išvingiuoti įmantrias, kartais rečiau girdimų dermių melodijas ar „paleisti balsą“ nevaržomam griežto metro, įtaigiai papasakoti dainos istoriją variacijomis pabrėžiant savą jos interpretaciją, galiausiai, mokantis įvairių kraštų dainų, pažinti Lietuvą ir save.
Kitaip tariant, tai galimybė į pateikėjo (gyvai iš senosios kartos tradiciją perėmusio dainininko) atlikimo subtilybes įsiklausiusiam ir į klausimą, ką ši daina šiandien sako man, atsakiusiam šiuolaikiniam žmogui suteikti dainai naują gyvenimą savo balsu.
„Pati pirma pažinta solinė daina tapo man mažu stebuklu, – apie ypatingą ryšį su mėgstama dzūkiška daina „Oi toli toli“ pasakojo albumo solistė Elzė Griškevičiūtė. – Joje liekame dviese, mano pasaulyje, atsiribojusios nuo visų stebinčių žvilgsnių. Žavu, kad trumputė, vos minutę su puse trunkanti daina geba skleisti tokią didelę jėgą ir atlikėjo lūpomis pasiekti klausytojus.“
Toks visokeriopai autentiškas atlikimas kviečia klausytojus dalyvauti intymiame pokalbyje su mus pasiekusiu paveldu, išgirsti savitą kiekvienos dainos charakterį, iš naujo atrasti senųjų dainų žavesį ir aktualumą.
Leidinį platina Vilniaus universiteto atributikos parduotuvė. Dainų taip pat galima pasiklausyti „Pakartot“ ir „Spotify“ platformose.
„RATILIO čiulbučiai“ – pirmoji 55-mečiui besiruošiančio veiklaus kolektyvo dovana. 2023 m. ansamblis taip pat pristatys sutartinių, kuriose skamba ansamblio pavadinimas – garsažodis „ratilio“, rinktinę „Ratilio – ratui ratujo“, ansamblio nario Viliaus Marmos daugiau nei 30 skirtingų lietuvių liaudies instrumentų įrašytus etnožadintuvus, tautinių kostiumų nuotraukomis puoštų atvirlaiškių rinkinį „Atviras, bet asmeninis: laiškas tavo kraštui“ ir didžiulį interaktyvų leidinį „5x5 tradicijos: Lietuvos etnografinių regionų folkloras“, padėsiantį tyrinėti Aukštaitiją, Žemaitiją, Mažąją Lietuvą, Suvalkiją (Sūduvą) ir Dzūkiją (Dainavą) penkiais – dainos, instrumentinės muzikos, šokio, tarmės ir tautinio kostiumo – pjūviais.
Projekto organizatoriai – Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ ir Vilniaus universiteto Kultūros centras.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
