Alytaus kraštotyros muziejuje galima pamatyti vienuolikos jų surinktų kolekcijų fragmentus, leidžiančius susidaryti įspūdį, ką kolekcionuoja alytiškiai: paralimpinius ženkliukus, olimpinius medalius ir fakelus, generolų kepures, retus leidinius, pavyzdžiui, 1880 metais Kazanėje išleistas Antano Juškevičiaus užrašytas lietuviškas dainas, knygų skirtukus ir suvenyrinius peilius, ant sienų puikuojasi signatarų portretai.
Paroda veiks iki birželio 1 dienos. Apsilankykite – gal nuspręsite papildyti kolekcininkų gretas, suteikdami savo laisvalaikiui netikėto azarto ir atradimo džiaugsmo?
Daugiau nei pomėgis: ištrūkti nėra vilties
„Kartais juokais kolekcionavimas pavadinamas lengvu pamišimu. Ir iš tiesų, kolekcionavimas įtraukia taip stipriai, kad ištrūkti iš jo „žabangų“ nėra jokios vilties. Dažniausiai viskas prasideda nuo nekalto noro surinkti nedidelę kolekciją kokių nors teminių daiktų. Kolekcionuojant atsiranda daugiau žinių ir kolekcija įgauna visai kitą prasmę. Tai jau ne padrikas vienos rūšies daiktų kaupimas, bet nuoseklus pasirinktos temos vystymas ir plėtojimas“, – knygos pratarmėje rašo K.Tamulevičius.
Kaip patys sako, kolekcininkais gali tapti visi, kurie yra neabejingi praeičiai, kuriems svarbu įgyti daugiau žinių, tačiau gyvename tokiu laikmečiu, kai „tikras“ kolekcininkas yra tas, kuris renka žemes pajūryje ar prie ežerų, o ne praeities artefaktus.
Mūsų mieste kolekcininkų judėjimas yra aktyvus, jau kelerius metus klubas tradiciškai renkasi sekmadieniais Alytaus miesto stadiono administracijos patalpose. Tiesa, ir jų planus koregavo karantinas, tačiau gyvenimas grįžta į vėžes. Tai liudija ir 100 egzempliorių tiražu išleista knyga, kuri jau pristatymo metu tapo bibliografine retenybe – neliko nė vieno egzemplioriaus.
Kolekcininkų klubas vienija Alytaus regiono kolekcininkus, kolekcijos kaupiamos pačios įvairiausios: numizmatika (monetos), bonistika (banknotai), bukinistika (senos knygos ir spauda), faleristika (ženkliukai ir medaliai), filatelija (pašto ženklai), filokartija (seni atvirukai ir nuotraukos), militaristika, sporto ir olimpizmo istorija ir t. t.
Alytiškiai Zenonas Gramackas, Algirdas Tatulis ir Romualdas Zdanavičius yra Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) nariai. Z.Gramackas dar dalyvauja Lietuvos muziejininkų asociacijos valdybos veikloje.
Klubo nariai Bronislovas Geležiūnas, Z.Gramackas, Petras Grėbliauskas, Juozas Kazlauskas, Rimas Marčiulynas, Gintaras Potelis, A.Tatulis, Alvydas Vakauskas, R.Zdanavičius savo kolekcijas pavertę privačiais muziejais.
Filatelistus prilygino... liaudies priešams
„Reikia pripažinti, kad organizuotas kolekcionavimas sovietmečiu Alytuje buvo gana vangus ir rėmėsi daugiausia tuolaikinių pašto ženklų kolekcionavimu. Netgi atkūrus Lietuvos nepriklausomybę oficialus Alytaus kolekcininkų klubo pavadinimas buvo Lietuvos filatelistų sąjungos Alytaus skyrius.
Tiesa, jau Sąjūdžio laikais ir ypač pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais Alytaus kolekcininkai tapo gerokai aktyvesni, atsirado daugiau kolekcionavimo objektų: numizmatika, faleristika, ženklai, apdovanojimai. Tarp kolekcininkų jautėsi ankstesnis atsargumas ir nepasitikėjimas. Rimtesni kolekcininkai, kurie galėjo ir turėjo ką parodyti – arba iš viso nedalyvavo klubo veikloje, arba pasirodydavo tik epizodiškai.
Nors pagrindinis mano kolekcionavimo objektas tuo metu buvo tarpukario ir ankstesnių laikotarpių lituanistinės knygos, tačiau šiek tiek jau buvau susidomėjęs prieškario Lietuvos pašto ženklais, senąja Dzūkijos krašto fotografija ir atvirukais“, – apie klubo istoriją rašo Algimantas Antanevičius.
„Kai kam kolekcionavimas atrodo nesuprantamas. Kam čia aukot savo gyvybę ar santaupas? Kad geriausiu atveju kolekcija paskui patektų į kokią nors valstybinę saugyklą? Čia greičiau liga. Bet jau tie kolekcininkai tokie yra, atsidavę savo pomėgiui“, – apie kolekcionavimą svarsto aistringas alytiškis kolekcininkas Šarūnas Šimkevičus.
Jis pastebi, kad Lietuvoje būta senų kolekcionavimo tradicijų. Net ir carinė Rusija nedraudė kolekcionavimo. Dalis Rusijos carų patys buvo kolekcininkai, o žymių rusų kolekcininkų rinkinių pagrindu įkurtas ne vienas ir šiandien veikiantis garsus muziejus.
Tačiau padėtis pasikeitė 1917 metais, atėjus į valdžią bolševikams. Dauguma kolekcininkų buvo aristokratai, turėję didžiules kolekcijas. Aristokratija buvo pasmerkta sunaikinimui, o jos rinkiniai konfiskuoti. Dalis eksponatų pateko į muziejus ar bibliotekas, kiti buvo parduodami Vakarų valstybėse ar naudojami užsienio politiniams veikėjams papirkinėti.
„Kolekcininkai buvo prilyginti liaudies priešams. Lietuvoje teroras prieš kolekcininkus prasidėjo 1940-aisiais. Didelė dalis jų pateko jau į pirmąją genocido bangą 1940–1941 metais, tai liudija, kad laikyti itin pavojingais liaudies priešais, ypač filatelistai (pašto ženklų rinkėjai). Juos buvo lengva apkaltinti šnipinėjimu, nes susirašinėdavo su kolekcininkais užsienio valstybėse. Todėl kolekcininkų klubų atsiradimas sovietmečiu – sunkiai paaiškinamas. Gal tai buvo spontaniškas reiškinys ar valdžios noras bent tokiu būdu kažkaip kontroliuoti kolekcininkų judėjimą. Kaip ten bebūtų – fenomenas tai jau tikrai. Nes liudija, kad teroras taip ir nesugebėjo sunaikinti kolekcionavimo judėjimo“, – kolekcionavimo istoriją apžvelgia Š.Šimkevičius.
Kolekcionavimo kultūrai populiarinti – ir paroda
Knygos „Praeitis tarp mūsų: Alytaus kolekcininkų klubui – 15 metų“ autoriai mano, kad ji turėtų sudominti ne tik šio pomėgio suvienytus žmones, bet ir platesnį skaitytojų ratą, prisidėti prie kolekcionavimo kultūros populiarinimo. Juolab kartu su knygos pristatymu atidaryta ir trečioji Alytaus kolekcininkų paroda. Visų trijų parodų vieta ta pati – Alytaus kraštotyros muziejus. Kaip sako Š.Šimkevičius, trečioji paroda griežtos tematikos neturėjo, bet buvo darbo ir temų pasidalijimas. Nenorėta, kad dubliuotųsi temos ir eksponatai, kaip kurie kolekcininkai šįkart sudalyvavo svečių teisėmis.
„Kai gavau iš parodos organizatorių kvietimą joje dalyvauti, tai pasisiūliau eksponuoti dokumentus iš savo kolekcijos. Tačiau, sužinojęs, kad dokumentus pristatančių bus, iš karto pasiūliau kitą temą – senosios atminimų knygelės. Taip pat į asmeninę kolekciją pasidedu ir dalį senųjų kalendorių, kuriuos žmonės naudodavo kaip užrašų knygeles arba net ir dienoraščius. Apie vieną tokių dienoraščių kalendoriuje net ruošiausi parašyti publikaciją, bet kol kas tai dar tik projektas“, – pasakoja Š.Šimkevičius.
Trečiojoje Alytaus kolekcininkų parodoje savo rinkinius pristato Mindaugas Astrauskas, Zenonas Gramackas, Petras Grėbliauskas, Juozas Kazlauskas, Virginijus Oželis, Juozas Parulis, Gintaras Potelis, Nerijus Skauranskas, Šarūnas Šimkevičius, Kęstutis Tamulevičius, Algirdas Tatulis, Gintaras Urbonas, Alvydas Vakauskas, Romualdas Zdanavičius. Juos vienija bendras kolekcionavimo pomėgis, jų asmeninės kolekcijos yra tikrai solidžios. Kolekcijų savininkai kviečia: eksponatai įdomūs, ateikite ir vertinkite. Kaip teko sužinoti iš kolekcininkų, jie atidžiai įsiklauso į lankytojų atsiliepimus.
Pavyzdžiui, parodoje apsilankęs kolekcininkas Algimantas Zubavičius teigė, kad jam labiausiai patiko G.Potelio uniforminių kepurių kolekcija. Šių eilučių autorei didžiausią įspūdį paliko K.Tamulevičiaus peilių knygoms kolekcija – labai subtilių, nišinių eksponatų rinkinys, skleidžiantis geros knygos skaitymo aurą. Juolab ir tematiškai kolekcija labai tiko – paroda atidaryta gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Kolekciją Kęstutis atsivežė antikvariniame „sakvojaže“, o iš Alytaus išvyko ir dovana nešinas – kolekcinį peiliuką knygoms ir vokams jam padovanojo Valerijus Vencius.
Dovanų renginyje būta ir daugiau, netgi su intencijomis. „Aš irgi esu kolekcionierė, renku balsus, bet ne dabar, o prieš rinkimus“, – šmaikštavo mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė. Šįkart ir ji išėjo dovanomis nešina – Tamulevičių ir Kolesnikovų šeimos padovanojo miestui po paveikslą, su viltimi, kad Alytuje pagaliau atsiras dailės galerija.
