Gulbės apimtis – 5 metrai ir 5 centimetrai, aukštis – 2 metrai ir 60 centimetrų. Tokius duomenis užfiksavo nepriklausomos ekspertės – pedagogės Agnė Liščiukaitė ir Nijolė Statkienė.
Oficialios matavimo ceremonijos bendrystės simbolis, pavadintas Laisvės paukščiu, laukė mokyklos salėje Šilainiuose. „Ne tik formuojant gulbę, bet ir ją matuojant prireikė kopėčių“, – pasakojo mokyklos pradinių klasių mokytoja Jonesa Drumstienė.
Gulbės detales iš popieriaus lankstė daugiau kaip 400 moksleivių iš penkių savivaldybių. Origamio (japoniškas meninis popieriaus lankstymo būdas. – Red.) paukščiui sukonstruoti iš viso prireikė net 710 tūkst. lankstinių.
„Kai kilo gulbės idėja, iš Lietuvos nuo 1990-ųjų buvo išvykę 710 tūkst. gyventojų. Šis simbolis – tai kvietimas emigravusiems piliečiams sugrįžti į Lietuvą ir kurti ateitį kartu“, – sumanymo idėją atskleidė J.Drumstienė.
Milžiniškas paukštis iš popieriaus detalių buvo montuojamas be specialaus brėžinio.
Sunkiausiai sekėsi sukonstruoti pagrindą, o vėliau suformuoti kaklą, pritvirtinti karūną.
„Juk lietuvaitė, reikėjo karūnos ir trispalvių karolių“, – šypsojosi mokytoja.
Iš pradžių gulbę norėta įkurdinti antrame aukšte, bet netrukus suvokta, kad kūrinį bus sunku išnešti iš klasės. Todėl didžiulis paukštis nutūpė aktų salėje.
„Dabar lauksime žinios, ar pateks šis kūrinys į rekordų knygą, o iki tol juo džiaugsimės. Kai baigsis karantinas, kuris trukdė ir spartesniam darbui, spręsime, ką su gulbe daryti“, – kalbėjo J.Drumstienė.
Planuota origamio paukštį padovanoti oro uostui, tačiau dėl gulbės apimčių nepavyktų jos išnešti ir nuvežti – netilps nei pro duris, nei pro langus.
