Paskirti retrospektyvą operatoriaus kūrybai – nedažnas įvykis. Tačiau J.Kučera suvaidino svarbų vaidmenį XX a. antrosios pusės čekų kine – buvo vienas iš tų, kurie apibrėžė čekų Naująją bangą, besipriešinusią tuometinėje Čekoslovakijoje vykusiai normalizacijai.
J.Kučeros meistrystė atsiskleidžia per spalvas. Jo darbai – puikūs pavyzdžiai, kaip spalva gali pasitarnauti vaizde. Čekų operatoriaus filmavimo technika pasižymėjo eksperimentavimu su kino medija, jis taikė specialiuosius efektus, filmams naudojo ir modernias, ir pirmųjų avangardistų technikas – koliažą, asambliažą, objektus.
J.Kučeros filmografija byloja plačią profesinę aprėptį – nuo dokumentikos ir realistinių pasakojimų, giminingų cinéma vérité, iki muzikinių klipų, stilizuotų filmų, įkvėptų meno ir teatro estetikos, ir populiarių žanrų.
Retrospektyvoje „Jaroslavas Kučera: tarp eksperimento ir nostalgijos“ pristatomi filmai „Mano gerieji kraštiečiai“ („All Good Compatriots“, 1969 m.), „Nakties deimantai“ („Diamonds of the Night“, 1964 m.) ir „Mes valgome Rojaus medžių vaisius“ („We Eat the Fruit of the Trees of Paradise“, 1969 m.).
Retrospektyvą atidarys poetiška ir siurrealybės elementų kupina kronika apie Pietų Moravijos kaimo gyventojus. „Mano gerieji kraštiečiai“ nukelia į 6-ąjį dešimtmetį, į prievartinės kolektyvizacijos pradžią. Čia kaimynai pasidalija į dvi stovyklas, taip draugai per vieną dieną tampa priešais ir skundikais. Inovatyvūs spalvų ir šviesos žaidimai juostai suteikia ypatingą atmosferą ir brėžia kontrastą su skausmingais pokario įvykiais.
Ši Vojtecho Jasný juosta dažnai vadinama „pačiu čekiškiausiu“ filmu. Deja, bet iškart po premjeros, įvykusios 1969 m. liepą, režimas „Mano geruosius kraštiečius“ rodyti uždraudė. Kanų kino festivalyje juosta buvo apdovanota už geriausią režisūrą, o J.Kučera gavo Specialųjį paminėjimą už spalvų ir šviesos panaudojimą kinematografijoje.
Kitu projektu – ilgametražiu filmu „Nakties deimantai“ – prasidėjo čekų kino enfant terrible Jano Nĕmeco karjera. Plačiau su šiuo autoriumi 2015 m. kvietė susipažinti Europos šalių kino forumas „Scanorama“.
„Nakties deimantai“ tapo pirmuoju čekų Naujosios bangos filmu, pelniusiu tarptautinį pripažinimą. Kinematografiją J.Kučera kūrė kartu su kitu žinomu operatoriumi Miroslavu Ondričeku, vėliau dirbusiu su „Oskaro“ laureatu režisieriumi Milošu Formanu prie tokių filmų kaip „Blondinės meilė“, „Regtaimas“ ir „Amadėjus“.
J.Nĕmeco filmas prasideda, kai du jauni žydai pasprunka iš traukinio, juos vežančio į koncentracijos stovyklą. Taip prasideda judviejų kelionė nepažįstamomis teritorijomis ir neaiškia kryptimi. Kol klajoja, jų mintys nuklysta į prisiminimus, sapnus ir haliucinacijas.
Retrospektyvos programoje pristatomas jo ir žmonos bendras darbas – commedia dell’arte įkvėpta juosta „Mes valgome Rojaus medžių vaisius“. Ši pasirodė iškart po garsiųjų „Saulučių“ („Daisies“, 1966), kurią pora taip pat sukūrė drauge.
„Mes valgome Rojaus medžių vaisius“ pasižymėjo dar ryškesniu stiliumi ir eksperimentine forma, todėl po premjeros buvo uždraustas, o iš autorės atimta teisė dešimt metų kurti filmus.
Tiesa, melas, draugystė ir išdavystė susipina šiame eseistiniame filme, kurio veiksmas vyksta prabangiuose namuose su milžinišku sodu. Pagrindiniai veikėjai Eva ir jos vyras Josefas savo dienas leidžia dykinėdami – jų kasdienybė stipriai atitolusi nuo realybės ir jos rūpesčių.
Vieną dieną Eva susižavi paslaptingu nepažįstamuoju Robertu. Netrukus paaiškėja, kad jis serijinis žudikas.
Kiekvienas J.Kučeros retrospektyvos filmas spalio 20–24 dienomis „Skalvijoje“ bus rodomas dukart.
